Vandenį geriame tik vasarą?
Žiemą tautiečiai vandenį gerią vangiai. Tai patvirtina prekybos tinklo „IKI“ pardavimai, rodantys, kad žiemą jo parduodama ženkliai mažiau nei vasarą. „Vandens pardavimai tiesiogiai priklauso nuo metų laiko. Vasarą mes vadiname vandens sezonu, tačiau net ir šiuo laiku pardavimams įtaką daro oro temperatūros pasikeitimai. Ne tik žiemą, kai už lango spaudžia šaltis, nesinori gerti vandens, bet ir vasaros vėsesnėmis dienomis vandens pardavimai sumažėja“, – kalbėjo prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis.
Vaida Kurpienė atkreipė dėmesį, jog daugelis klaidingai mano esą vandens suvartojimu vertėtų susirūpinti tik užklupus vasaros karščiams: „Iš tiesų, vasarą mūsų organizmui vandens reikia daugiau, nes labiau prakaituojame, kaitinamės saulėje. Tačiau reikiamą skysčių kiekį organizme palaikyti reikėtų visus metus. O atėjus pavasariui ir pradėjus aktyviau gyventi ir sportuoti privalome atkreipti dėmesį, ar vandens geriame pakankamai.“
Kiek reikia išgerti skysčių per dieną?
Pasiteiravus „Sulieknėk sveikai“ vadovės, kiek gi rekomenduojama vidutiniškai vienam žmogui išgerti litrų vandens, paaiškėjo, jog skaičiai gali būti labai skirtingi. „Skysčių norma per dieną labai priklauso nuo žmogaus svorio, taigi sveriančiam 60 kg reikės vieno kiekio vandens, o 120 kg – jau kito. Tam apskaičiuoti taikoma gana paprasta formulė: kūno svoris kilogramais padaugintas iš 0,03 (30 ml) – taip apskaičiuojamas teorinė vandens dienos norma žmogui“, – pasakojo V.Kurpienė.
Specialistė pabrėžė, kad ši vandens norma turėtų būti skaičiuojama vidutiniškai nejudriam, vartojančiam daug mėsos ir pieno produktų asmeniui. Faktinis būtinas skysčių kiekis priklauso ir nuo žmogaus sveikatos būklės, medžiagų apykaitos, mitybos būdo, fizinio aktyvumo lygio, aplinkos sąlygų bei svorio.
Vanduo iš vandentiekio ar parduotuvės?
„Lietuva gali didžiuotis esanti viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, apsirūpinanti požeminiu vandeniu. Taigi, natūralu, kad daugiausiai parduodame Lietuvoje išgaunamo mineralinio vandens. Mūsų pardavimų duomenys rodo, jog net aštuoni iš dešimties pirkėjų renkasi lietuvių gamintojų mineralinį vandenį. Kiti pirkėjai renkasi Gruzijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių gamintojų produkciją“, – kalbėjo A. Petraitis.
Mitybos specialistė išskiria Vilnių kaip miestą, kuriame gręžinių vanduo – labai geros kokybės: „Sostinėje vandenį galima gerti tiesiai iš čiaupo. Jei turite abejonių – galima padaryti kokybės tyrimą vandenį tiriančiose laboratorijose. Jame, nors ir nedaug, bet yra žmogui reikalingų mikroelementų: chloridų, kalcio, magnio, molibdeno, cinko, vario, chromo, fluoridų, nikelio. Tik nepatartina gerti šilto vandens iš krano ten, kur išvedžioti seni vamzdynai, nes šiltas vanduo gali pritraukti vamzdynų turinį“, – perspėjo Vaida Kurpienė.
Kaip žinoti, ar organizmui pakanka vandens?
Daugelis mano, jog pats organizmas, kai jam trūksta vandens, pradeda jo reikalauti sukeldamas troškulį, tad papildomai tuo rūpintis nereikia. Vaidos Kurpienės teigimu, taip manyti yra didelė klaida: „Troškulį žmogus jaučia, kai organizmui ima trūkti vos 0,5-1 litro vandens. Kai vandens trūksta daugiau – troškulio jausmas prarandamas.
Apie dehidrataciją organizmas praneša ir kitais signalais, tokiais kaip išsausėjusios lūpos, užkietėję viduriai, aukštas hemoglobino lygis kraujyje ar kai sunku susikaupti. Todėl nuolatos stebėkite savo savijautą ir stenkitės vartoti pakankamai skysčių ne tik karštomis dienomis, bet ir visus metus“.
