Ir nors padėtis po truputį gerėja, bet Lietuva iki šiol yra viena tų ES valstybių, kurioje vidutinė gyvenimo trukmė trumpiausia.
Lietuvos vyrų tikėtina būsimo gyvenimo trukmė yra 67 metai. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalyse (53 valstybėse) gyvenimo trukmės vidurkis – 73 metai. Lietuvos moterų gyvenimo trukmė nedaug atsilieka nuo Europos regiono šalių vidurkio ir siekia 78 metus, kai regione – kiek virš 80.
Lietuvos ypatybė yra didelis atotrūkis tarp moterų ir vyrų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės. Anksčiau atotrūkis siekė beveik 14 metų. Tačiau pastaruoju metu, pradėjus ilgėti vyrų gyvenimo trukmei, šis atotrūkis sumažėjo iki 11 metų.
Ragina keisti įpročius
„Tam, kad Lietuvos žmonės gyventų ilgiau, reikėtų sumažinti mirtingumą nuo pagrindinių mirties priežasčių. Tai yra kraujotakos sistemos ligos, vėžiniai susirgimai bei išorinės mirties priežastys: sužalojimai, smurtinės mirtys ir savižudybės“ – sako PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Tam, kad žmonės ilgiau gyventų, svarbu taikyti pažangias sveikatos technologijas bei modernų gydymą. Labai svarbi ir ligų profilaktika. Tačiau vien to – neužtenka.
„Šalies gyventojų gyvenimo trukmė iš esmės yra kompleksinis rodiklis, kuriam įtakos turi visos gyvenimo sritys ir įvairių sektorių veikla. Kad ilgėtų gyvenimo trukmė, būtina iš esmės keisti gyvensenos įpročius, kuriuos lemia ir asmeninis ar bendruomeninis kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Be to, reikia sukurti sveikatą palaikančią bei skatinančią socialinę, ekonominę, fizinę, emocinę aplinką. Tokia aplinka įgalintų žmones būti nepriklausomais nuo psichiką veikiančių medžiagų bei įpročių, – konstatuoja I. Zurlytė. – Trumpai tariant, PSO atkreipia dėmesį, kad norint pagerinti gyventojų sveikatos būklę, didžiausią dėmesį reikėtų skirti sveikatą lemiantiems socialiniams ir ekonominiams veiksniams, kaip, pavyzdžiui, bedarbystės mažinimui, aukšto išsilavinimo lygio visuomenėje palaikymui, netolygumų tarp įvairių socialinių grupių mažinimui“.
Anot pašnekovės, ne mažiau svarbu yra sveikiau maitintis, vartoti mažiau cukraus, druskos, trans-riebalų, kito nepalankių sveikatai medžiagų turinčio maisto.
Taip pat reiktų būti fiziškai aktyvesniais, daugiau judėti, turėti galimybę džiaugtis gražiais, saugiais ir sutvarkytais žaliaisiais plotais, miškais, parkais, poilsiavietėmis.
Programoms – 220 mln. eurų
Tam, kad vidutinė gyvenimo trukmė mūsų šalyje padidėtų, bus investuojama pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Joje numatytas prioritetas „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“. Tarp kitų, išskirtos dvi šio prioriteto kryptys – mažinti sveikatos netolygumus ir užtikrinti sveiką senėjimą. Šioms kryptims įgyvendinti numatoma investuoti atitinkamai 181 mln. ir 39 mln. eurų.
Sveikatos netolygumų mažinimo srityje numatyta tuberkuliozės, priklausomybės ligų, kraujotakos sistemos ligų, galvos smegenų kraujotakos ligų prevencija ir kontrolė. Taip pat traumų ir išorinių mirties priežasčių mažinimas, sveikatos priežiūra neįgaliesiems, vaikų sveikata, onkologinių ligų valdymas.
Užtikrinant sveiką senėjimą pagrindinį dėmesį nuspręsta skirti sveikai gyvensenai ir ligų profilaktikai, psichikos sveikatai, sveikatai darbe, slaugai ir geriatrijai, reumatologijai. Jeigu Lietuvoje pailgėtų gyvenimo trukmė, tai sudarytų galimybių visuomenei ilgiau išlikti sveikai. Žmonės pajustų sveiko gyvenimo privalumus – mažėtų socialinė atskirtis ir sveikatos netolygumai bei tokios neigiamos pasekmės kaip, pavyzdžiui, darbo dienų praradimas dėl ligos, negalia, ankstyvas išėjimas į pensiją.
Naudą pajustų ir valstybė – didėtų darbo našumas, stiprėtų šalies ekonomika, augtų konkurencingumas. Sveikatos sektorius lengviau susidorotų su senėjančios visuomenės keliamais iššūkiais, užtikrintų paslaugų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Taigi, iki 2023 metų tikimasi pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę.
