Akademijos įkūrėjų planai irgi nestovi vietoje – jau dabar, priklausomai nuo siekiamų rezultatų, be žinomiausios „Insanity“ galima rinktis iš dar 9-ių skirtingų programų, o, atšilus orams, miestiečiai turės dar didesnį treniruočių vietų gryname ore pasirinkimą, ruošiama ir dar dešimt naujų trenerių.
Pasak I.Bakėjaus, į „GetFit“ sporto akademijos žmones traukia trenerių charizma ir asmeninis gyvenimo būdo pavyzdys – tai lankančius treniruotes motyvuoja siekti rezultatų, kurių ilgai laukti ir netenka.
„Pokyčiams reikalingi trys faktoriai: sportas, mityba ir sąmoningumas. Nuo sporto pradėti lengviau – pradėjus intensyviai treniruotis, žmogus jau po keleto savaičių mato pokyčius veidrodyje. Tada jam norisi dar patobulėti, kyla klausimų, kaip dar pagerinti kūno formas ir savijautą – tuomet jau atsiranda sąmoningumas. Žmogus pats ateina ir klausia, kaip jam elgtis su mityba – ką valgyti ir ko ne. Mėgėjiškai sportuojančių fizinei formai ir savijautai 20 proc. įtakos daro sportas, likusius 80 proc. – mityba“, – sako I.Bakėjus.
Paskaitas apie sveiką gyvenseną ir mitybą skaitantis vyras rekomenduoja paprastą sistemą: trys valgymai per dieną ir užkandžiai į tarpus tarp jų. Tai gali būti žali ar džiovinti vaisiai, riešutai ar jų mišinys, bet būtinai išmirkyti. Jie ne tik suteikia energijos ir sotumo jausmą, bet ir praturtina organizmą vitaminais ir mikroelementais. Patogu, jei gamintojai tokią informaciją aiškiai pateikia ant pakuočių“, – sako I.Bakėjus.
Pasak 2 treniruotes per dieną vidutiniškai pravedančio trenerio, pusryčiai turi neapkrauti, bet nešti – suteikti kuo daugiau energijos dienai, todėl geriausia valgyti košes su uogiene, žaliais ar džiovintais vaisiais, kokteilius (smūčius) ar pan. Visavalgiai per pietus gali valgyti praktiškai bet kokį maistą. O vakare galima rinktis troškintas daržoves, kanapių baltymų ir pan. kokteilius, tas pačias košes.
„Kažkam gali pasirodyti, kad tai labai daug kilokalorijų, tačiau, esant tinkamam vidutiniam ir dideliam fiziniam aktyvumui, toks maisto kiekis absoliučiai normalus. Kaupimo refleksas organizmui pasireiškia dėl neprivalgymo“, – sako I.Bakėjus.
Jo teigimu, gerai savijautai svarbus geras virškinimo sistemos veikimas. Todėl prieš miegą nereikėtų valgyti sunkiai virškinamų patiekalų, pavyzdžiui, kepsnio, o ant viršaus – dar vaisių deserto. „Visa tai kartu su jumis prasivarto jūsų skrandyje iki ryto, kol pradeda virškinti, jau prasidėjus puvimo procesams. Jei atsikėlus nesinori tuštintis, reiktų kelias savaites valgyti išmirkytų džiovintų slyvų – jos tikrai efektyviai sureguliuoja virškinimą. Taip pat verta vartoti daugiau burokų, kriaušių, obuolių“,- sako sporto akademijos įkūrėjas.
Aktyviai sportuoti I.Bakėjus pradėjo nuo 8 m., priimtas į Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją. Su fizine veikla savo profesiją susiejęs vyras jau porą metų yra 99 proc. veganas, visas reikalingas medžiagas gaunantis iš maisto produktų ir nevartojantis jokių specialių papildų. Tai, kad tokia mitybos sistema veikia, įsitikina periodiškai atlikdamas kraujo tyrimus.
„Vis dėlto geriausias indikatorius yra savijauta. Jei ji prastėja – dažniausia prie veganiškos ar vegetariškos mitybos perėjusių klaida yra ta, jog nėra vartojami tinkami pakaitalai ar per mažas jų kiekis. Aš gyvulinės kilmės produktus savo racione pakeičiau supermaistu – sėklomis, daigais, želmenimis“, – sako I.Bakėjus. Su žmona du vaikus auginantis vyras į savo racioną yra įtraukęs grikių, lęšių daigus, mungo pupeles (spindulinės pupuolės), linų sėmenis, kurie daugeliu aspektų yra net pranašesni už šiuo metu išpopuliarėjusias iš Pietų Amerikos importuojamas chia sėklas.
„Aš pats gaminti mėgstu, tačiau turiu daug veiklos, todėl pagal susitarimą daugiau gamina žmona“, – sako vyras, šiandien jau matantis viešojo maitinimo įstaigų, tiekiančių tinkamą maistą, bet vis tiek labiau vertinantis pagamintą namuose.
Pasak I.Bakėjaus, vienas didžiausių žmonijos išradimų – įranga, skirta apdoroti maistui, kad mažiau energijos reikėtų eikvoti virškinimo sistemai.
„GetFit“ treneris sako pastaruoju metu itin pamėgęs sumuštinius su pilno grūdo duona, veganišku majonezu, daržovėmis ir saulėje džiovintais pomidorais. Taip pat labai mėgsta datules, kurias deda į plakamą kokteilį iš augalinio pieno, banano ir saulėgrąžų daigų.
„Jei maitinčiausi kitaip, tikrai nepasiekčiau tokių rezultatų, neturėčiau tiek energijos. Mes atsakingi už tiek daug žmonių, kuriuos vedam sveikos gyvensenos link ir nenorime, kad jie grįžtų prie senų įpročių. Todėl esame kitokie, nesustojame, diegiame inovacijas, kurios kuria bendruomenę, gerbūvį, emociją“, – sako I.Bakėjus.
Š.m. kovo pabaigoje „Arimex“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad pavasarį tam tikrus varginančius arba nerimą keliančius savijautos arba sveikatos pokyčius jaučia beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų. Jokių pastebimų pokyčių nejaučia tik 20 proc. apklaustųjų. Taip pat apklausa rodo, kad tik trečdalis (31 proc.) žmonių, kuriems išryškėja pasikeitusios savijautos ar sveikatos požymiai, koreguoja mitybos racioną. Tuo tarpu jokių priemonių taisyti pavasarį pablogėjusią savijautą nesiima 26 proc. Lietuvos gyventojų.
