Kaip važiavimas dviračiu gali „susargdinti“ vėžiu

Skaudu, kai iš gyvenimo išeina stiprūs ir sveiki žmonės, galėję dar gyventi, dirbti, mylėti. Tačiau laiku atlikti kraujo tyrimai gali parodyti ligą dar pačioje užuomazgoje ir išgelbėti žmogaus gyvybę. Kraujas – tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta mūsų organizme. Medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai Dangira Babenskienė tvirtina, kad mūsų kraujyje slypi nepaprastai svarbi informacija.

Jeigu atlikti tyrimų dėl prostatos vėžio atminsite dviračiu – gali būti, kad ligą jums įtars.<br>123rf nuotr.
Jeigu atlikti tyrimų dėl prostatos vėžio atminsite dviračiu – gali būti, kad ligą jums įtars.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Meilė Jančorienė

2015-05-19 08:10, atnaujinta 2017-11-28 02:44

Gydytojai onkologai kas dieną susiduria su mirtimi, mato sunkius ir vis labiau silpstančius ligonius. Sako, priprasti prie to neįmanoma, kiekvienas susidūrimas su sunkia liga kelia stresą. Medikai bando suteikti žmogui vilties, tačiau supranta, kad stebuklų nebūna. Jei liga aptikta pačioje pradžioje, gydytojai gali pratęsti žmogaus gyvenimą 10, 20 ar daugiau metų. Yra didelis skirtumas, kokius žodžius iš mediko išgirsti: „Taip, tu tikrai pasveiksi“ ar „Viskas Dievo valioje.“

Ne visi medikai supranta

„Lankydamasi poliklinikose kartais klausinėju žmonių: ar jūs einate tikrintis profilaktiškai? – pasakojo gydytoja D.Babenskienė. – Dalis jaunų žmonių sako, kad taip, jie tikrinasi. Vieni gydytojai iš karto patikrina, o kiti pirmiausia klausia, tai kuo gi skundiesi? Jeigu niekuo, sako, tai ko atėjai? O jeigu atėjai profilaktiškai, tai pasižiūrėk, kiek tau metų, esi dar jaunas ir sirgti negali!“

Tad kokio amžiaus žmonėms jau reiktų profilaktiškai tikrintis? „Mano nuomone, – sakė gydytoja, – nuo pirmojo įkvėpimo iki paskutiniojo atodūsio. Kol žmogus gyvas, kol vyksta reakcijos, kol gali atsirasti liga, tyrimus reikia daryti. Sirgti gali kiekvienas, tiek jaunas, tiek mažas. Juk mes negalime koreguoti to, ko nežinome“.

Pasak jos, jaunas amžius dar nereiškia, kad žmogus neturi kokios nors lėtinės ligos. „Statistika liudija, kad ligos prasideda vis anksčiau. Atrodo, ir diagnostika gerėja, ir žmonių sąmoningumas didėja, bet ligos vis tiek jaunėja. Labai klastingi yra hepatitai: žmogus jų nejaučia tol, kol virusas suėda kepenis, nes jose nėra skausmo receptorių. O kai pasijunta blogai, jau būna išsivysčiusi hepatito komplikacija: kepenų cirozė arba vėžys. Kepenims labiausiai kenkia alkoholis, vaistai, maisto papildų perteklius. Naudojant bet kokius vaistus reikėtų tirtis ir kepenis, juk gal jau laikas pradėti gydytis? Yra papildų, gaminamų žolių pagrindu, yra ir vaistų, kuriais šie organai gydomi. Kepenys yra toks paslaptingas organas, kad be tyrimų tikrai nepasakysi, kas ten negerai“, – pasakojo D.Babenskienė.

Nemokšiškai atlikti tyrimai gali susargdinti Tačiau pasitaiko atvejų, kai vėžio žymenų tyrimai atliekami nesilaikant nustatytų reikalavimų, nepaaiškinant pacientams, kaip turėtų jiems pasiruošti. Tokie nemokšiškai atlikti tyrimai gali net susargdinti.

Į medicininių tyrimų laboratoriją atėjo jauna šeima – vyras, žmona ir paauglė dukrelė. Sako jau pusantrų metų vaikštantys po įvairias medicinos įstaigas, bet ligos nerandantys. „Kodėl nutarėte ieškoti?“ – paklausė gydytoja D.Babenskienė. Pasirodė, kad šeimos tėvui kažkokioje kraujo tyrimų laboratorijoje buvo rastas padidėjęs vėžio žymuo. Registratorė, pakvietusi vyrą, jam tik tiek pasakė: „Rado... vėžį.“

Nuo to laiko prasidėjo vyro kelionės po gydymo įstaigas, tačiau nei vienoje vėžio diagnozė nepasitvirtino. Paieškos truko pusantrų metų. Vyras iš tiesų atrodė nesveikai, buvo sulysęs ir išbalęs, sakė numetęs 6 kg svorio ir jau testamentą parašęs. Juk diagnozę medicinos įstaigoje nustatė! Tačiau kažkas šeimą paprotino pakartoti kraujo tyrimus, tik kitoje laboratorijoje.

Šį kartą kraujas vėžio nerodė. Gydytoja nuramino šeimą. Gal iš tiesų tuo metu, kai vyras darėsi tyrimą, organizme vyko koks nors uždegiminis procesas? Dėl to gali padidėti vienas vėžio žymuo. Tačiau tokiu atveju reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes ir, jei kyla abejonių, tyrimą pakartoti.

Tirtis prostatos atvažiavo dviračiu

„Vėžio žymenį gali įtakoti daugelis dalykų, – apie galimas klaidas pasakoja D. Babenskienė. – Tam ir yra gydytojas, jis turi sugebėti vertinti situaciją. Juk net iki 80 proc. tyrimų rezultatų įtakoja vadinamasis „ikilaboratorinis etapas“.

Ir gydytoja papasakojo graudžiai juokingą istoriją, kai pasidaryti prostatos specifinio antigeno tyrimo vyras į kaimo laboratoriją atvažiavo dviračiu. Tyrimas parodė padidintą prostatos vėžio žymenį. Šeimos gydytoja, pamačiusi rezultatą, pacientą nusiuntė pas urologą, šis liepė daryti biopsiją. O tai reiškia medžiagos paėmimą iš prostatos, intervenciją.

Vėžio nerado. Pakartojus PSA tyrimą, kraujas taip pat neberodė vėžio žymens. „Rezultatus gali įtakoti daugybė dalykų: užkietėję viduriai, lytinis aktas ir, žinoma, važiavimas dviračiu, – aiškino gydytoja. – Juk tai mechaninis prostatos dirginimas.“

Pacientai, norintys kokybiškų tyrimų, turėtų pasidomėti, ar laboratorija yra akredituota pagal ISO 15189 reikalavimus. Laboratorijos gautas akreditaciją liudijantis pažymėjimas – tai įrodymas, kad tyrimai bus tikslūs.

Gydytojai kartais tenka susidurti su tokiais pacientais, kurie net ir žinodami, kad gresia sunki liga, nieko nedaro – paprasčiausiai numoja ranka. Matyt, laukia, kol liga rimtai išbujos? Būna žmonių, kurie sako nieko nenorintys žinoti. „Blogai, kai žmonės šitaip elgiasi, – aiškino gydytoja, – juk lėtinė liga – ne pernykštis sniegas ir ne peršalimas, ji niekur nepradings. Mūsų organizmas yra labai protingas, atsiradus kažkokiems pokyčiams, pradeda veikti kompensaciniai mechanizmai. Reiškia, organizmas jau pradeda kovoti su liga, ir kol vyksta šis procesas, mes visai gerai jaučiamės. Bet jėgos senka ir liga vis tiek laimi. Ar tai būtų virusinis hepatitas, ar onkologinė liga, ar per didelis cholesterolio kiekis, kuris užkemša kraujagysles. Tada jau prasideda simptomai. Taigi, nereikėtų sėdėti ir laukti, kol bus visai blogai.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.