Knygoje daktaras Mosarafas Ali aptaria dažniausiai šiuolaikinius žmones varginantys negalavimai – širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos, virškinimo, lytinės funkcijos sutrikimai, nuovargis, nemiga, grybelinės ligos ir daugelis kitų.
Lrytas.lt siūlo paskaityti knygos „Geros savijautos Biblija“ (iš anglų k. vertė Rūta Tumėnaitė; išleido Tyto alba) ištrauką.
Kad teisingai kvėpuotume, būtina lavinti protą ir treniruoti kvėpavimo raumenis. Štai čia joga ir praverčia. Speciali jogos dalis ir yra skirta kvėpavimo menui. Ji vadinamas pranajama (prana – energija, gyvybė, oras; jama – mokslas, menas). Teigiama, kad kūnas ir protas tol negali tinkamai funkcionuoti, kol oras plaučiuose nekeičiamas tinkamai.
Dauguma žmonių kvėpuoja nepakankamai giliai ir lėtai. Jei stebėsite vaiką arba miegantį žmogų, pamatysite, kad įkvepiant pilvas išsipučia, o iškvepiant subliūkšta. Tai teisingas kvėpavimas. Jei taip kvėpuojate, įkvėpimo metu krūtinės ląsta išsiplečia, o diafragma nusileidžia ir tampa visiškai plokščia.
Į plaučius patenka maksimalus kiekis oro, todėl lengviau gali vykti dujų apykaita, ir kraujas prisotinamas deguonies. Iškvepiant krūtinės ląsta nusileidžia, diafragma pakyla, o pilvas įtraukiamas.
Šios trys jėgos užtikrina, kad iš plaučių būtų pašalinta kuo daugiau likusio oro. Apimti streso žmonės viską daro priešingai: įkvėpdami įtraukia pilvą, o iškvėpdami jį išpučia. Stebėtina, kiek daug žmonių kvėpuoja neteisingai tiek dėl streso, verčiančio dažniau ir paviršutiniškai kvėpuoti, tiek dėl to, kad taip kvėpuoti įpratę.
Išmokę teisingai naudotis kvėpavimo raumenimis, turite išmokti tinkamai įkvėpti ir iškvėpti pro šnerves. Kvėpavimas pro nosį yra tiesiog gyvybiškai svarbus. Šnervėse yra plaukelių. Jie kaip filtras sulaiko dulkeles, alergenus, pavyzdžiui, žiedadulkes, ir kitus teršalus. Kvėpuojant pro burną, visos šios dalelės patenka tiesiai į plaučius.
Ties nosies nugara kvėpavimo takai sudaro nosies ertmę, kuri jungiasi su gerkle, toliau su trachėja. Nosies ertmę nuo smegenų kaktinės skilties skiria plonas kaulas, vadinamas akytkauliu. Jis toks plonas, kad bet koks smūgis į nosį gali jį sulaužyti.
Yra tokia teorija, kad oro molekulės, keliaudamos pirmyn ir atgal nosies ertme, sukuria magnetinį lauką, kuris stimuliuoja kaktinę smegenų skiltį. Visai gali būti, nes skiriamasis akytkaulis ne tik plonas, bet ir iš tiesų akytas.
Kaktinė smegenų skiltis atsakinga už visą mąstymo procesą (prisimenate barbarišką operaciją, vadinamą „kaktine lobotomija“, kurią atlikdavo šizofrenikams, kad šie nustotų mąstyti?).
Todėl kai kvėpavimas pro nosį sustoja, tarkim, smarkiai peršalus, kaktoje jaučiamas lyg užgulimas. Po 10–15 minučių kaktos srityje gali prasidėti bukas skausmas, o jums bus šiek tiek sunku susikaupti. Visa tai buvo stebima per tyrimus. Todėl reikia visada stengtis kvėpuoti pro šnerves, net ir kalbant, nes tai naudinga smegenims.
Gali tekti šiek tiek pasipraktikuoti, kol išmoksite teisingai kvėpuoti. Lėtai, ritmiškai kvėpuoti diafragma yra idealu, norint kuo geriau aprūpinti kraują deguonimi. Kiek kraujas pasisavins deguonies, priklauso nuo anglies dioksido kiekio kraujyje. Taigi, jeigu kraujyje yra daugiau anglies dioksido, tada šio šalinamo produkto apykaita su deguonimi yra veiksmingesnė. Jei kvėpuojate greitai, šalinate anglies dioksidą, tačiau kraujas negali veiksmingai pasisavinti deguonies.
Todėl padažnėjus kvėpavimui (kvėpuojama greitai, paviršutiniškai), kaip ištikus panikos arba astmos priepuoliui, kraujas blogai aprūpinamas deguonimi, o tai savo ruožtu gali priversti deguonies stygiaus varginamą žmogų kvėpuoti dar greičiau. Jogos kvėpavimas, padedant diafragmai, nereikalauja daug pastangų ir yra veiksmingiausias būdas pasisavinti iš oro kuo daugiau deguonies.
Hathajoga
Kūno joga arba ta jogos dalis, kuri apima kontroliuojamus kūno judesius, yra vadinama hathajoga (ha – senovės indų kalba, sanskritu, reiškia saulę, tha – mėnulį). Ši joga pripažįsta visatoje egzistuojantį bipoliškumą. Visa, kas egzistuoja, turi vyrišką ir moterišką, teigiamą ir neigiamą aspektus.
Antraip nevyktų jokia pažanga ar plėtra. Jei visa gamtoje būtų vienodos prigimties, jos mechanizmai neveiktų, nebūtų įmanomas joks judėjimas. Įdomu, kad kinai visiškai savarankiškai išplėtojo kone identišką in ir jan filosofiją, vadinasi, ji tikrai yra kai kuo ypatinga.
Hathajoga skirta atkurti „dešinės“ ir „kairės“ arba „karštosios“ ir „šaltosios“ kūno pusių pusiausvyrą. Kalbant labiau moksliškai, nustatoma simpatinės ir parasimpatinės dalies pusiausvyra. (Išsamiau apie nervų sistemos veikimą žr. 42–43 p.) Taip jau yra, kad simpatinės (kautis arba bėgti) reakcijos vyrauja dieną, kai žmogus vaikšto, dirba ir reaguoja į aplinkinį pasaulį.
Parasimpatinė nervų sistema (ramybė ir poilsis) yra aktyvesnė naktį, kai organizmas turi kaupti jėgas, atsikurti ir ruoštis šalinti medžiagų apykaitos atliekas. Greičiausiai todėl senovės Indijos filosofai šią jogos rūšį pavadino hathajoga (saulė ir mėnulis arba diena ir naktis).
Tyrimai
Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje sovietų delegacija nuvyko į Indiją tirti jogos poveikį žmogaus kūnui ir protui. Tais laikais abiejų šalių bendradarbiavimas gynybos ir mokslo srityje stiprėjo.
Tarp delegacijos narių buvo garsių gydytojų, chirurgų, mokslininkų, filosofų ir vienas klinikinis psichologas, taigi, visi galėjo tyrinėti jogą skirtingais aspektais. Indijoje jie praleido tris mėnesius.
Pirmiausia juos priėmė Delio Centrinis jogos tyrimų institutas. Jie labai nuodugniai nagrinėjo skirtingus jogos aspektus, tyrė įvairias organizmo funkcijas ir atliko begalę bandymų, norėdami įsitikinti, kaip kūnas reaguoja į jogą. Tyrimų rezultatai juos labai nustebino.
Per vieną eksperimentą jogas buvo prijungtas prie elektrokardiografo (EKG), paguldytas į karstą ir palaidotas. Mokslininkai pradėjo rašyti palaidoto jogo elektrokardiogramą ir pastebėjo, kad po kelių minučių širdies ritmas sulėtėjo iki keleto dūžių per minutę. Sutelkęs protą jis paniro į gilų įmygį, arba samadhį, kaip sakoma jogoje.
Mokslininkai visiškai suglumo ir paeiliui stebėjo šį fenomeną šešias dienas ir naktis. Kai atėjo numatytas laikas atkasti kūną, širdies dūžiai palengva ėmė tankėti iki normalaus 20 dūžių per minutę ritmo.
Karstas buvo iškeltas, o nukėlus dangtį paaiškėjo, kad jogas jaučiasi visiškai normaliai. Kraujo tyrimai neparodė jokių didesnių pokyčių. Indijoje nieko keista pamatyti jogą aukštyn kojomis keletui minučių įkišusį galvą į smėlį. Tokių pasirodymų galima pamatyti Mumbajaus paplūdimiuose arba kitose viešose vietose.
Eksperimentas buvo nufilmuotas, filmuota medžiaga saugoma Maskvos Parapsichologijos instituto, slaptos organizacijos, archyvuose. Tas eksperimentas įrodė, jog sąmoningas atsidavusio jogo protas gali kontroliuoti kvėpavimą, širdies ritmą, medžiagų apykaitą ir net autonominę nevalingą nervų sistemą. Daugelis praktikų po meditacijos gali sumažinti pulso dažnį iki 40 tvinksnių per minutę.
Jogos pranašumai
Joga padeda reguliuoti organizmo funkcijas ir psichinius procesus, pagerina savijautą ir pailgina gyvenimo trukmę. Lyginant su kitomis kūno ir proto mankštomis, ji turi keletą pranašumų.
1. Joga pagerina kraujo aprūpinimą deguonimi. Deguonis reikalingas gyvybei, o įvairūs organai ir sistemos geriausiai veikia tada, kai pakanka deguonies.
Smegenys, kompiuterinis viso organizmo centras, labai jautrios deguonies trūkumui. Jei smegenų ląstelės negauna deguonies keturias minutes ar panašiai, jos žūva arba smarkiai pažeidžiamos. (Juk žinote, kas nutinka kompiuteriui, jei elektros tiekimas nutrūksta kad ir sekundei.) Jei deguonies gaunama mažai, smegenys veikia prasčiau. Tada visas organizmas patiria dalinius energijos sutrikimus, o kontrolės sistemos negali veikti visu pajėgumu.
2. Joga sustiprina viso organizmo raumenis. Įvairios jogos pozos skirtos sutraukti arba tonizuoti įvairius organizmo raumenis. Yra kvėpavimo, gerklės, somatinių (kūno), akių, išangės ir net liežuvio bei veido raumenų pratimų.
Taigi, joga – labai platus pratimų spektras. Juos galima naudoti ir gydomaisiais tikslais. Pavyzdžiui, miopijos (trumparegystės) varginami žmonės gali daryti akių pratimus ir pagerinti regėjimą. Po tokių pratimų daugeliui nešiojančių nestiprius akinius pavyko jų atsisakyti. Jogos pratimai yra prevenciniai.
Pavyzdžiui, reguliarūs nugaros pratimai apsaugo nuo galvos skausmo, artrito, nuovargio, mieguistumo, svorio augimo ir t. t.
3. Joga gamina energijos atsargas. Daugiausia energijos gaminama raumenyse. Energinga mankšta išeikvoja sukauptą arba per pačią mankštą išsiskiriančią energiją. Joga švelni, todėl suvartojama vos dalelė raumenų energijos atsargų.
Užsiimant joga raumenys deguonimi aprūpinami švelniai juos sutraukiant ir valdant kvėpavimą, todėl juose kaupiamas papildomas kiekis energinių molekulių. Jos suteikia dar daugiau jėgų.
Paprastai mankštinantis raumenims reikia daug deguonies. Kadangi kvėpavimas ne visada jo tiekia tiek, kad raumenims pakaktų, šiek tiek gliukozės suskaidoma ne iki galo. Šalutinis nebaigto gliukozės deginimo produktas, vadinamoji pieno rūgštis, kaupiasi raumenyse ir sukelia spazmus, „mazgus“, mėšlungį bei skausmus. Tačiau užsiimant joga gliukozė visiškai metabolizuojama, todėl tokių problemų nekyla.
4. Joga nežaloja kūno. Jogos pratimai paremti natūraliais kūno judesiais. Tiesą sakant, dauguma pozų – tai gyvūnų judesių arba pozų gamtoje mėgdžiojimas. Taip atsirado kobros, katės, šuns, vėžlio, beždžionės ir liūto pozos.
Rankos, kojos kitos organizmo dalys tempiamos tiek, kiek savaime įmanoma, todėl tikimybė pažeisti raumenis, raiščius ar kaulus yra minimali. O tokie jėgos pratimai kaip svorių kilnojimas, ėjimo treniruokliai gali sukelti įvairių tipų traumų, tokie žaidimai kaip skvošas, tenisas, golfas, futbolas ir kriketas lemia gausybę komplikacijų.
5. Joga atpalaiduoja protą. Joga yra protą ir kūną vienijanti mankšta, todėl lėti judesiai ramina protą. Mankštinantis valdomas kvėpavimas, todėl išlaikoma dvasios ramybė. Baigdami hathajogos užsiėmimą turite kvėpuoti ir atsipalaiduoti negyvėlio poza, taip užtikrinate kūno ir proto dermę seanso pabaigoje. O energingi pratimai audrina protą – nevykusi teniso partija gali sutrikdyti!
6. Joga galima paveikti vidaus organus. Pavyzdžiui, susirgus sinusitu, jogos kvėpavimo pratimai gali išvalyti prienosinius ančius; gali atverti ausies trimitą ir numalšinti vidurinės ausies infekciją ir skausmą.
Kitokie jogos pratimai panašiai gali padėti, jei vargina vidurių užkietėjimas, pūtimas, pėdų branka, aukštas kraujospūdis, prastas apetitas, nemiga, migrena, astma ir tonzilitas. Taigi, joga gydo. Daugumos kitų mankštų tikslas vienas – grūdinti širdies ir kraujagyslių sistemą arba kūną. Gydomąja joga, skirta negalavimams gydyti, galima užsiimti mūsų Integruotos sveikatos priežiūros centre.
7. Jogos pratimai padeda palaikyti gerą laikyseną. Jogoje stuburas yra centrinė viso kūno ašis. Tiesi nugara organizmui suteikia idealią galimybę kuo geriau funkcionuoti.
Nervai, išeinantys iš nugaros smegenų, geriausiai apsaugoti, kai nugara tiesi, tada visos kūno dalys iš galvos smegenų gauna tinkamus impulsus. Jogos pratimai stimuliuoja stuburą iš skirtingų kampų. Nugara laikoma tiesi, todėl kūno laikysena gali išlikti puiki.
Organizme yra trys pagrindinės raumenų skaidulų grupės: greitai ir lėtai susitraukiančios ir vidutinio greičio skaidulos. Greitųjų skaidulų turintys raumenys gali greitai susitraukti ir yra pakankamai stiprūs, bet labai greitai pavargsta.
Sprinteriai gali bėgti labai greitai, tačiau pasibaigus varžyboms, jaučiasi visiškai išsekę. Kiek pailsėję jie ir vėl gali bėgti. Taigi, sprinteriai turi daugiau greitųjų skaidulų raumenų. Boksininkai ir sunkumų kilnotojai turi ir greitųjų, ir lėtųjų raumenų skaidulų. Todėl jų raumenys turi ir jėgos, ir greičio. Tačiau jei pavargsta, jiems prireikia daugiau laiko atgauti jėgas.
Kūno laikyseną palaiko lėtosios raumenų skaidulos, kurios lėtai išsiplečia ir gali ilgai nepavargdamos tokios išbūti. Tačiau jei pavargsta, joms atsigauti reikia daugiau laiko ir ilsėtis tenka ilgiau. Sargybinis gali išstovėti apie aštuonias valandas ir nepavargti. Tačiau paskui jam reikia keliolikos valandų poilsio, kad atgautų jėgas ir vėl galėtų stoti sargybon.
Kultūristai (kūno rengybos sportininkai) gali sukaupti baltymų atsargų lėtosiose raumenų skaidulose, laikydamiesi specialios dietos ir atlikdami jėgos pratimus. Šie raumenys nei greiti, nei stiprūs, bet ištvermingi. Jie gali ilgą laiką likti išplėsti arba sutraukti ir nepavargti.
Joga stiprina šiuos stovėseną palaikančius, ištvermingus raumenis. Todėl yra viena geriausių mankštų svorį laikantiems, stovėseną palaikantiems raumenims ir užkerta kelią daugumai stuburo ir kitokių ligų.
8. Jogos fiziniai judesiai turi įtakos protui. Norint padaryti kurią nors jogos pozą, kūnui tenka sudėtingai suktis ir lenktis. Todėl atliekant kiekvieną judesį turi dalyvauti ir protas.
Pavyzdžiui, neįmanoma stovėti ant galvos, nesusikoncentravus į visą kūno ašį. Žmogus, atliekantis šią pozą, turi įsivaizduoti jėgą, prasidedančią galvoje, kylančią stuburu ir galiausiai atpalaiduojamą ties kulkšnimis.
Reikia pajusti jėgą, keliančią kulnus arba kulkšnis aukštyn prieš traukos jėgą. Nedalyvaujant protui, neįmanoma stovėti ant galvos.
Jogos saulės pasveikinimo pratimą sudaro keleto pozų seka, kiekvienai iš jų reikia valingų kūno judesių. Šio pratimo pozos nesikartoja, todėl jo neįmanoma atlikti, jei aktyviai neįtraukiamas protas. Taigi, joga yra ir kūno, ir proto mankšta. Protas valdo judesius, todėl liaujasi kamuoti negatyvios mintys ir rūpesčiai.
9. Joga gerina kraujo ir limfos apytaką. Užsiimant joga raumenys susitraukia ritmiškai ir taip palengvina pumpavimo mechanizmo, skatinančio limfą ir kraują tekėti, darbą. Yra įvairių pratimų, kai keliamos kojos, o tai pagerina veninio kraujo tekėjimą į širdį. Diafragminis kvėpavimas irgi padeda kraujui grįžti į širdį, nes krūtinės ląstoje susidaro vakuumas, siurbiantis kraują iš kojų.
10. Per jogą masažuojami didieji vidaus organai, tarkim žarnynas, gimda, kepenys ir tulžies pūslė. Pavyzdžiui, yra keletas jogos pratimų, kuriuos atliekant taip sutraukiami pilvo raumenys, kad žarnynas masažuojamas pagal laikrodžio rodyklę arba prieš ją. Yra kitokių pratimų, kai sutraukiami viršutinės pilvo dalies raumenys, tada masažuojami tos srities organai.
11. Krija joga, organizmo valymas sūriu vandeniu. Šiuo metodu galima valyti šnerves, skrandį ir tiesiąją žarną, bet tai yra išskirtinai gydomojo pobūdžio procedūros, todėl būtinas specialus pasirengimas. Valomasis kvėpavimas – tai būdas pašalinti iš bronchų gleives, smulkias daleles, nikotiną, oro teršalus ir t. t.
12. Jogai amžiaus apribojimų nėra. Visada ateina toks metas, kada amžius ir negalia priverčia atsisakyti intensyvios mankštos rūšių. Neretai būtent tada ir prasideda nesėkmės, nebent dar užsiimate ir joga. Galite praktikuoti jogą iki paskutinės gyvenimo dienos, – ką gali žinoti, jei ir toliau darysite kvėpavimo pratimus, gal tą dieną ir nemirsite.
Vienas iš mano profesorių universitete šventai tikėjo, kad visas psichosomatines ligas galima įveikti joga ir meditacija. Jis atliko tyrimą ir įrodė, kad skrandžio opas galima išgydyti be vaistų, laikantis jogos principų. Jo terapiją sudarė paprastai pagamintas maistas, mažai mėsos, lengvos vakarienės ir reguliari joga.
Stebėtina, tačiau grupė pacientų, kurie laikėsi tokio režimo, išsigydė lėtines opas per rekordiškai trumpą laiką, nevartodami jokių vaistų. Sudaręs ir grupę hipertenzija sergančių žmonių, jis skyrė jiems paprastą dietą, jogos pratimus ir meditaciją. Visiems labai pagerėjo, o daugelis galėjo atsisakyti vaistų.
Kasdienė mankšta
Nors aš gana išsamiai aprašiau jogą, anaiptol ne kiekvienas panorės rimtai ja užsiimti, ne visiems to ir reikia. Vis dėlto patariu kasdien atlikti keletą visiškai paprastų jogos pratimų. Jie aprašyti tolesniuose puslapiuose. Trunka apie 15 minučių.
Gal ir vėl man derėtų paklausti: „Kokie sveiki norėtumėte būti?“ Ar esate pasirengę kasdien skirti po 15 minučių savo sveikatai?
Ar jums kada nors skauda nugarą? Atsisveikinkite su skausmu. Ar trūksta energijos dienai pratempti? Atverkite šliuzo vartus ir pasisemkite jos iki soties. Ar jums prireikia pusės ryto, kol pagaliau išsijudinate? Padarykite tai per 15 minučių. Patikėkite mano žodžiu. Šios 15 minučių bus geriausia jūsų viso gyvenimo investicija.
