Susirgo ne kartą
Jovitos kelionių maršrutai driekiasi ne tiktai per Europą, bet ir per Aziją, Afrikos šalis, kur turistų tyko daug pavojų. Todėl ji priminė, kad kelionės ir atostogos gali būti ne tik atgaiva sielai, bet ir lemti ligą.
Ne vieną kartą moteris yra prastai pasijutusi viešėdama tolimoje šalyje ar susirgdavo pakeliui į tėvynę.
Ruošdamasi į kelionę J.Majauskaitė stengiasi išguiti iš galvos įvairius gandus apie prastus neturtingų šalių gyventojų higienos įgūdžius. Moteris visada rodo didelę pagarbą vietos gyventojams ir tradicijomis.
„Stengiuosi elgtis taip, kaip elgiasi mane pasitinkantys žmonės, ragauju viską, ką man pasiūlo, nors pasitaiko ir taip, kad netikėtai sustreikuoja skrandis“, – prisipažino J.Majauskaitė.
Dėl virškinimo sutrikimų moteris niekada nekaltino tolimos šalies virėjų, nes taip gali atsitikti ir valgant Vilniuje.
Susirgo maliarija
Tačiau yra šalių, kurios kelia kur kas didesnį pavojų. Tik apsilankiusi Siera Leonėje lietuvė įsitikino, koks gali būti pavojingas uodo įkandimas.
2012-ųjų spalį grįžusi iš šios Afrikos šalies vilnietė susirgo maliarija. Niekas net nenujautė, kad televizijos muzikinį šou – paramos akciją „Už kiekvieną vaiką“ UNICEF Lietuvos padalinio vadovė stebėjo gulėdama reanimacijos skyriaus palatoje.
Jei moteris būtų uždelsusi dar vieną ar dvi dienas, ją būtų ištikusi koma.
Teko gydytis du mėnesius, nes skirti medikamentai iš pradžių nesuveikė.
Moteris po mėnesio vėl pasijuto prastai, nors įprastas gydymas trunka kur kas trumpiau.
Ne vienam europiečiui maliarija gali būti iš kelionių parsivežtas „suvenyras“. Maliarijos užkrato platintojai – uodai, kurie veisiasi atogrąžų ir paatogrąžių regionuose: Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje.
Nuo maliarijos nėra skiepų, todėl daug kas priklauso nuo turistų atsargumo.
„Mes esame įpratę, kad Lietuvoje uodai nieko baisaus negali padaryti – nemalonu, ir tiek, o Afrikoje uodai sėja mirtį. Mes neturėjome įgūdžių saugotis, todėl miegojome naktį atsidarę langą“, – prisimena viešnagę Siera Leonėje J.Majauskaitė.
Nuo maliarijos įmanoma apsiginti profilaktiškai vartojant medikamentus. Tačiau šis būdas J.Majauskaitei netinka.
Daug keliaudama lietuvė jų vengia, nes antimaliariniai preparatai taip pat turi nepageidaujamą poveikį.
J.Majauskaitė tamsiuoju paros metu ji vilki palaidinę ilgomis rankovėmis ir mūvi kelnes, rengiasi šviesiais drabužiais, miega užsidariusi langą – tai mažina maliarijos pavojų.
Vaišinasi atsargiai
Atvykusi į ekonomiškai skurdžią šalį J.Majauskaitė stengiasi nenuvilti žmonių, kurie ją vaišina: „Aš ten dažnai pamirštu civilizuotos šalies įpročius, man patinka paragauti tai, ką valgo vietos žmonės. Tik stengiuosi ragauti po nedaug, pasirenku tokius patiekalus, apie kuriuos šiek tiek žinau. Tada nepažįstami žmonės, nesvarbu, kokios spalvos jų oda, dar labiau įsileidžia mane į savo širdį.“
Ledo kubeliu atvėsintas kokteilis, gatvės prekeivių pasiūlytas patiekalas, aštriais prieskoniais apibarstytas valgis, neaiškios kilmės geriamasis vanduo – gali būti daug abejonių, ar dėl to nesutriks sveikata.
Kartą taip atsitiko. Užsisakiusi degalinėje arbatos su pienu Jovita negalėjo nuryti nė gurkšnio, nors buvo ištroškusi.
Paaiškėjo, kad į arbatą buvo įpilta ką tik pamelžto ir nevirinto karvės pieno. Kadangi nuo vaikystės J.Majauskaitė nemėgsta šviežio pieno, jai pasidarė bloga nuo jo kvapo.
Įtarimų dėl nekokybiško vandens moteris niekada neturėjo. Jai geriausias pavyzdys irgi yra vietos gyventojai – jei jie vartoja maistui vandentiekio vandenį, lietuvė taip pat elgiasi.
Padeda atsargumas
Į lagaminą moteris įsideda tik tablečių, kurios padeda virškinti, taip pat aktyvintosios anglies tablečių, bet neįsideda vaistų nuo karščiavimo ar skausmo.
Bet yra taisyklių, kurių J.Majauskaitė griežtai laikosi. 2009-aisiais ji viešėjo Kenijoje, o grįždama į Vilnių viename Londono tarptautiniame oro uoste nusipirkusi sumuštinį suvalgė. Kai keliautoja parskrido į Vilnių, atsidūrė ligoninėje – jai buvo nustatyta rimta infekcija.
J.Majauskaitė neabejojo, kad pavojingą sukėlėją ji pasičiupo ne kur kitur, o Londono oro uoste, nes ten didelis srautas žmonių.
Būdama Kenijoje ji išvengė tokio pavojaus, bet užsikrėtė atsidūrusi viename didžiausių Europoje oro uostų. Tada lietuvė suprato – didžiausia klaida buvo tai, kad nenusiplovusi rankų paėmė sumuštinį.
Savo rankinėje moteris dažnai nešiojasi dezinfekuojamojo skysčio flakonėlį. Ši priemonė praverčia, kai nėra kur nusiplauti rankų. Jovita niekada nesibjauri, jei tenka pakelti ant rankų kokį nors išsitepusį vaiką, bet vėliau stengiasi nusivalyti rankas dezinfekuojamuoju skysčiu ar drėgna servetėle.
Lankydamasi tolimuose kraštuose lietuvė mėgsta užsukti ir į turgų, kur seilė tįsta nuo egzotiškų vaisių.
Neparagauti jų būtų didelė nuodėmė. Tačiau moteris visada atkreipia dėmesį, ar vaisių odelė nėra sutrūkusi, ar jie nėra suminkštėję.
Grįžusi iš turgaus į viešbutį, J.Majauskaitė gerai nuplauna vaisius arba juos nulupa. Taip moteris elgiasi ir apsipirkusi Vilniaus turguje.
„Tolimoje šalyje atsikratyti baimės užsikrėsti padeda atsargumas“, – įsitikinusi daug keliaujanti J.Majauskaitė.
