Šašo susiformavimas – tai gijimo procesas. Jeigu nukrapštote šašą, žaizda vėl pradeda kraujuoti. Tai pirma šašo susiformavimo stadija. Kraujyje esantys trombocitai yra tarsi klijai, kurie „užklijuoja“ žaizdą ir neleidžia jai toliau kraujuoti. Be to, tai neleidžia patekti į žaizdą bakterijoms.
Vieta, kurioje susiformuoja šašas, pradeda niežėti. Kodėl taip yra, niekas iki galo paaiškinti negali. Būtent dėl to kyla noras draskytis, pasikasyti ir taip nukrapštyti šašą.
Tačiau iš kur tas nenumaldomas noras juos nukrapštyti? Kaip minėta, šašai yra tarsi natūralus tvarstis, kuris nukrenta, kai susiformuoja naujas odos sluoksnis ir žaizda užgyja.
Daugeliu atveju niežulys arba kutenimas perspėja, jog ant mūsų odos atsirado svetimkūnis. Juk pajutę kažką ropojant per odą, kaip mat pulsite tai nuimti.
Taip pat yra ir tuomet, jei prie odos kas nors prilimpa. Tai savotiška organizmo apsauginė reakcija. Panašiai yra su šašais. Žmogui atrodo, jog jam siunčiamas signalas esą ant odos atsirado kažkas svetimo, ką būtina tuojau pat pašalinti.
Tiesa, šašų atveju, jų pašalinimas gali baigtis labai liūdnai. Ne tik dėl to, kad taip žaizda gyja daug lėčiau, nes nuolatos yra išdraskoma. Taip pat tai gali palikti randus. Baisiausia visgi, kad krapštydami šašus galime užkrėsti žaizdą bakterijomis, kurios pateks tiesiai į kraują.
Infekcijos gali būti visai nesunkios, bet kitais atvejais netgi mirtinos. Kai kurių rūšių bakterijos, patekusios į kraują gali sukelti gangreną.
Geriausia išeitis, jei ant jūsų kūno atsirado šašas – tepkite jį kremu, niežėjimas turėtų sumažėti.
