Vaistažolėmis ir kūno priežiūros priemonėmis prekiaujanti žolininkė papasakojo, kokiais liaudiškais metodais reikėtų stiprinti organizmą ir puoselėti grožį žiemą.
A.Karaliūnaitė teigia, kad žiema ypatinga tuo, jog sulėtėjusią medžiagų apykaitą galima paspartinti raugintuose augaluose esančiais fermentais. Tačiau žolininkė pažymi kitą problemą – šiais skubėjimo pilnais laikais retas namuose turi raugintų produktų.
„Apie sveiką, palankiai veikiantį visus mūsų organus maistą kalbama labai daug. Bet ar tikrai ant kiekvienos šeimos stalo yra stiklainis su medumi? O gal dar nesuvalgėte močiutės Kalėdoms padovanotos uogienės? Tikrai ne visi užsiraugėte kopūstų, antaninių obuolių, agurkų, burokėlių“, – sakė A.Karaliūnaitė.
– Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
– Norint tinkamai auginti vaiką, reikia skirti labai daug laiko. Svarbu nepatingėti kartu su vaiku kas dieną mankštintis, pasivaikščioti lauke ir, kaip mes sakydavome savo seneliui, eiti padūkti.
Taip pat labai svarbu virti maistingas sriubas iš daržovių, tirštas, su kauliukais, kuriuose gausu kremzlių, kad vaikai gautų kaulams ir kremzlėms augti reikiamų gyvulinės kilmės medžiagų.
– Kuo gydytis, jei vis dėlto peršalai?
– Tvarkingam žmogui tikrai sunku peršalti. Šiuolaikiniai drabužiai ir avalynė gerai apsaugo nuo darganų, tik reikia tinkamai apsirengti. Vaikus atveža nuo namų iki mokyklos durų, suaugusieji irgi gal tik į tualetą eina pėsti, nes visur važiuoja automobiliu.
Dabar dažniau sergama virusų sukeltais į peršalimą panašiais susirgimais. Dažniausiai kamuoja pūslelinė (herpeso viruso sukelta liga). Paprastas lūpos nušašimas paveikia visą organizmą. Bet kokia virusinė infekcija yra stiprus smūgis imuninei sistemai. Augalai turi veikliųjų medžiagų, saugančių nuo virusų tiek juos pačius, tiek žmones. Tai rauginės medžiagos, kurių daugiausia susikaupia medžių žievėse, kankorėžiuose.
Nuo seno peršalimui gydyti naudoti juodalksnių kankorėžių, aviečių stiebų, žilvičių žievės nuovirai. Nuovirus tinka pagardinti namine agrastų, serbentų, vyšnių uogiene. Jei labai užgulta nosis, galima 5–6 eglių kankorėžius pavirinti poroje litrų vandens puode plačiu dugnu ir, apsigaubus galvą rankšluosčiu, keletą minučių pakvėpuoti šiltais garais.
– Šiuo metu pats dažniausias susirgimas – sloga. Ar yra koks liaudiškas būdas kovoti būtent su sloga?
– Seniau niekas slogos nelaikė liga. Dabar, kai oras būna dažniau užterštas negu grynas, kvėpavimo organams tenka didelis krūvis. Negalime nustoti kvėpavę, todėl įkvepiame daug kietųjų dalelių, kurios dirgina kvėpavimo organų gleivinę ir verčią ją gausiau išskirti sekretą, kad pašalintų dirgiklius. Ant gleivinių ilgiausiai išlieka riebalai, todėl užsitęsusiai slogai gydyti tinkamiausi yra riebūs augaliniai tepaliukai su eglių sakais, bičių vašku, ievų žieve, kraujažolėmis, agurklėmis. Jei yra pūlingų išskyrų, gali būti prasidėjęs sinusitas, tuomet reikia kreiptis į gydytoją.
– Apskritai kada yra ta riba, kai liaudies mediciną tenka nustumti į šalį ir imtis tradicinės medicinos priemonių?
– Ar gali padėti į šalį mamos meilę? Kaip gali tradicinei medicinai trukdyti vilnonės kojinės, aviečių uogienė, vaistinių plaučių arbata, tepalas su kaulažolių šaknimis? Gydymas arba yra, arba jo nėra.
Protingai naudojamos senosios gydymo priemonės puikiai dera su šiuolaikinės medicinos metodais ir nereikia jų supriešinti.
Bėda ta, kad kartais žmonės bando gydytis metodu „viena bobutė sakė“. Tenka rasti viešojoje erdvėje tokių keistenybių, kurios kažkodėl vadinamos liaudies medicina. Fitoterapija yra mokslas, kurio mokytis reikia kaip ir bet kurio sveikatos mokslo ir ne trijų savaičių kursuose, o tinkamose mokslo įstaigose. Šiuolaikinė medicina taiko daug preparatų, pagamintų iš augalinių veikliųjų medžiagų.
– Žiemą patalpose vyrauja sausas oras. Kokiomis natūraliomis priemonėmis galima drėkinti odą ir plaukus?
– Oro kokybė yra didelė mūsų gyvenamojo laikotarpio problema. Uždarose viešosiose patalpose nebeliko kambarinių augalų. Tinkamai prižiūrimi augalai sukuria patalpoje žmogui tinkantį mikroklimatą. Be to, žiemą galima panaudoti kambarinius augalus kūno priežiūrai.
Vertingos medėjančių alavijų sultys, iš kurių galima pasiruošti veido drėkiklio. Valgomąjį šaukštą ką tik išspaustų alavijų sulčių sumaišykite su šaukštu vandens ir šaukštu miltinio cukraus. Gautą masę sušaldykite į ledukus ir jais drėkinkite odą.
Plaukams porą ledukų su alavijais ištirpinkite stiklinėje vandens, suvilgykite šiuo skysčiu servetėlę ar mažą rankšluostį, uždenkite plaukus ir užsidėkite plastikinę kepuraitę (galima ir paprastą pirkinių maišelį). Palaikykite pusvalandį ir plaukus išskalaukite.
Jeigu neturite namuose alavijo, nemėgstate ar negalite auginti kambarinių augalų, prikraukite didelį indą obuolių ir tegul jų visada būna jums po ranka. Obuoliai išskiria veikliąsias medžiagas, gaivinančias patalpos orą, ir labai tinka valgyti.
– Kokias liaudiškas priemones jūs pati labiausiai vertinate?
– Dabar gyvename labai patogiai. Viską, ko tik žmogui reikia ar net nereikia, pagamina pramonė. Tačiau man į atmintį įstrigo vienos šiaulietės, Sibiro tremtinės, pasakojimas, kaip jos mama iš tvarsčio išardytais siūlais siuvinėjo servetėles prižiūrėtojo žmonai, kad gautų leidimą nueiti į taigą ir pririnkti vaikams iš po sniego spanguolių.
Gamtoje yra daug nuostabių augalų, tinkančių žmogui maitintis, kūnui stiprinti ir gydyti, tačiau spanguolės yra patys stebuklingiausi augalai. Jų uogas visus metus galima išsaugoti šviežias be šaldytuvo, cukraus, džiovinimo – tiesiog drėgnose samanose. Dabar labai pabrėžiamas spanguolių antibakterinis poveikis. Tačiau šios tobulos uogelės turi dar ir vitaminų, mineralinių medžiagų, fermentų.
