Jo atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad dūsavimas padeda palaikyti tinkamą plaučių veiklą. Vis dėlto, kiti šios srities mokslininkai mano, jog šis refleksas mažina stresą, ilgėjimąsi, nusivylimą ir kitas emocijas.
„Kiekvienas atsidusimas prasideda normaliu oro įkvėpimu, tačiau nesąmoningai įkvepiame dar kartą. Šie dvigubi įkvėpimai pasikartoja vienodais intervalais ir taip vyksta dėl plaučiuose esančių alveolių, kurios išsiplečia kas kartą įkvėpus.
Jos atlieka iš tiesų svarbią funkciją – deguonimi aprūpina mūsų kraują, kuris širdies susitraukimų pagalba deguonimi aprūpina po visą organizmą. Vis dėlto, kartais šios alveolės subliūkšta. Jas pripūsti tampa panašu į šlapio, sulipusio baliono pūtimą.
Toks dvigubas įkvėpimas, arba kitaip – atsidusimas, padeda pripūsti subliuškusias alveoles. Jei šis procesas nevyktų, neveiksnių alveolių skaičius tik augtų, kol galiausiai uždustume“, – tyrimą aiškino mokslininkas.
Kol kas yra žinoma, kad ši nevaldoma elgsena yra tiesiogiai susijusi ir su hormonais. Kai asmuo išsigąsta, visame organizme pasklinda hormonai, padedantys pasiruošti veiksmui. Ši būklė yra siejama su sparčiu, paviršutinišku kvėpavimu. Atitinkamai padidėja ir atsidusimų dažnis.
Manoma, kad taip vyksta ne vien dėl spartesnio kvėpavimo. Įrodyta, kad gilus ir lėtas kvėpavimas padeda nurimti, todėl mokslininkai mano, jog padažnėjęs dūsavimas yra kūno bandymas nurimti ir nepasiduoti panikos priepuoliui.
Atsidūsavimai padeda „perkrauti“ emocijas
Be streso bei sveikos plaučių funkcijos palaikymo , šis savaime vykstantis procesas yra gana stipriai siejamas ir su jaučiamomis emocijomis. Tačiau šios asociacijos kinta keičiantis laikmečiams.
„Anksčiau dūsavimas buvo priskiriamas meilės ir ilgėjimosi jausmų išraiškai. Natūralu, kad laikui bėgant suvokimas keičiasi, taigi dabar šis procesas siejamas su liūdesiu, nusivylimu ar įpykiu“, – savo atliktą studiją komentavo psichologijos profesorius Oslo universitete, Karlas Halvoras Teigenas.
Jo tyrime teigiama, kad žmogus dūsauja kažko netekdamas. Nesvarbu, ar tai būtų sudėtinga situacija, kurios nepavyksta įveikti, sprendimas mesti tai, kas pradėta ir t. t. „Paleidžiant“ viltį, idėją, troškimo objektą ar netgi baimę, dūsavimas yra savotiška pagalba atsigauti.
