Rezultatai buvo fiksuojami pateikiant apklausas, kurios buvo atsakomos individualiai. Taigi, mokslininkai negali tiksliai nusakyti, kokie pokyčiai vyko dainininkų smegenyse, tačiau pokytis geros nuotaikos link – nepaneigiamas.
Padeda užmegzti santykius
Teorijos, svarstančios, kodėl muzika sukelia jausmus, siekia dar Čarlzo Darvino laikus. Slenkant amžiams, keičiantis aplinkybėms žmonės vis tiek nenustojo muzikuoti. Tik mokslininkai niekaip nesuprato, kodėl.
Viena iš teorijų teigia, kad bendrai patiriami emociniai išgyvenimai yra be galo svarbūs gyvenantiems bendruomenėje, kadangi muzika palaiko emocinį ryšį tarp žmonių. Tai pagrindė ir naujai atlikta studija, kurioje dalyvavo kelios, skirtinga veikla užsiimančios, nepažįstamųjų grupės.
Vos po mėnesio dainininkų tarpusavio ryšys buvo daug stipresnis nei žmonių, kuriuos siejo rašymas, amatai ar kita veikla. Šį fenomeną mokslininkai pavadino „ledlaužio“ efektu.
Gerina vėžiu sergančių asmenų imunitetą
Akivaizdu, kad vien dainomis šios pavojingos ligos neįmanoma išgydyti. Vis dėlto, neseniai atliktas tyrimas teigia, kad tokia veikla gali šiek tiek padėti.
Tyrėjai patikrino seilių mėginius ir atrado, jog, vos po valandos dainavimo, sumažėjo streso hormono kortizolio bei padidėjo imuninės sistemos molekulių citokinų kiekis.
Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, mokslininkai teigia, kad akivaizdu, jog dainavimas daro teigiamą įtaką pacientų sveikatai. Manoma, kad jis taip pat galėtų smarkiai sustiprinti imuninės sistemos veiklą.
Padeda jūsų širdžiai
Kadangi ši veikla reikalauja gan griežtai kontroliuojamo kvėpavimo. Panašiai kaip užsiimant joga, dainuojant yra įkvepiama daug ir iš lėto iškvepiama. Dėl tokio sulėtėjusio ritmo ima lėtėti ir širdies plakimas. Tai gali padėti širdies ritmo sutrikimams turintiems asmenims.
Be to, 2013 metais atliktame tyrime atskleista, kad chore dainuojančių žmonių širdys pamažu ėmė plakti sinchronizuotai. Tai patvirtino kvėpavimo svarbą bei pagrindė tiesą, jog dainavimas iš tikrųjų suartina žmones.
Gali padėti nuo knarkimo
Mokslininkai atrado, kad reguliariai dainuojantys asmenys daug rečiau kenčia nuo knarkimo. Tai galiojo ir didesnės rizikos grupėse, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus bei antsvorį turinčių žmonių tarpe. Tyrėjų teigia, kad taip yra dėl stipresnių kvėpavimo takuose esančių raumenų.
Kai šie raumenys yra silpni, kvėpuojant jie vibruoja ir taip sukelia knarkimą. Juos stiprinant ši problema turėtų sumažėti ar visiškai atsitraukti.
Gali padėti astmos pacientams
Natūralu, jog mokslininkai susidomėjo, ar toks lėtas ir ritmiškas kvėpavimas gali padėti pacientams, iš tikrųjų kenčiantiems nuo kvėpavimo takų ligų. Nors kol kas tyrimas dar tik prasidėjo, jau matomi rezultatai, kad dainavimas gerina plaučių veiklą,.
Taip pat, sumažina lengva astma sergančių pacientų simptomus. Vis dėlto, reikia atlikti daugiau tyrimų tam, kad iki šio gauti rezultatai būtų iš tiesų patvirtinti.
