Tad nors dalis perskaitytų sveikos gyvensenos patarimų niekada netaps įgyvendinti, augantis dėmesys sveikatai ir gerai fizinei savijautai neabejotinai atneša rezultatų.
Paieškoje – klausimai apie sveikatą
„Google Analytics“ duomenimis, vien kovo mėnesį Lietuvos gyventojai apie maisto papildus populiariausioje paieškų svetainėje ieškojo 90 250 kartų, apie sveiką mitybą – 86 820, o apie dietas – 79 210 kartų.
Tai, kad gyventojai stengiasi neatsilikti nuo sveikos gyvensenos tendencijų ir labiau rūpinasi fizine sveikata ir savijauta, rodo ir vaistinių tinklų duomenys. „BENU vaistinės“ duomenimis, vien įvairių polivitaminų ir mikroelementų pernai buvo įsigyta 34 proc. daugiau, o maisto papildų grožiui – 10 proc. daugiau nei 2014 m. Taip pat ryškiai augo ir maisto papildų grožiui bei svorio kontrolei pardavimai – atitinkamai 15 ir 32 proc.
Vaistinės vadovės Rasos Marcinkevičienės teigimu, lankytojai yra labiau išprusę ir reiklesni: „Gyventojams nebeužtenka, kad vaistininkas paduotų pasirinktą produktą. Vis dažniau į farmacininkus kreipiamasi rekomendacijų, norima daugiau sužinoti apie vieną ar kitą produktą, jo veikimo ar šalutinį poveikį. Tikimasi profesionalių ir tikslių patarimų. Gyventojų elgesio pokyčius lemia ir bendros tendencijos – nebetikima, kad yra vienas teisingas sveiko gyvenimo būdo variantas, ieškoma vis efektyvesnių sprendimų“.
Daugiau – vidutinio amžiaus žmonių
Tyrimai rodo, kad šiuo metu įvairia mankšta namuose, parkuose ar viešosiose erdvėse užsiima apie 40 proc. Europos Sąjungos piliečių. Beje, šiame kontekste Lietuva užimą įkvepiančią poziciją – net 63 proc. sportuojančių lietuvių randa valios sportuoti namuose.
Asmeninis treneris, sporto studijos „Burneika Fitness“ įkūrėjas Bronius Burneika teigė, kad į sporto klubus užsuka daugiau vidutinio amžiaus žmonių: „Aktyviai sportuoti ir sveikai maitintis pradeda vis daugiau vidutinio amžiaus gyventojų, suprantančių, kad be sveikatos ir fizinės ištvermės pasidaro daug sunkiau judėti ar atlikti tiesioginius darbus. Šiuo klausimu galima pagirti ir Lietuvos moteris, kurios, bent mano galva, ilgiau ir aktyviau siekia savo tikslų“.
Kad moterys vis dar aktyviau domisi ir rūpinasi gera savijauta pastebi ir R. Marcinkevičienė. Būtent jos neretai pasirūpina ir visos šeimos narių sveikata, perka maisto papildus, priemones imunitetui stiprinti.
„Tiesa, tiek suaktyvėjęs gyvenimo būdas, tiek pasikeitęs visuomenės požiūris rodo, kad dėmesys sveikai gyvensenai nebėra tik rūpesčio figūra ar išvaizda ženklas. Ir atvirkščiai, pradedama suvokti, kad norint būti gražiam, svarbu būti sveikam ir jaustis gerai“, – sakė R. Marcinkevičienė.
Svarbu stebėti organizmą
Abu specialistai pastebi, kad gyventojai nori ne kuo greitesnių rezultatų, tačiau juos pasiekti teisingai. Gyventojai vis aktyviau klausia, domisi kaip teisingai sportuoti, maitintis, kokiu būdu konkreti priemonė veikia.
B. Burneikos teigimu, iš sporto klubo lankytojų vis dažniau galima išgirsti klausimų ne apie sportinius rezultatus, bet apie mitybą, miegą ir maisto papildus.
„Nemažai žmonių į sporto klubą ateina pasiryžę keisti savo gyvenimo būdą. Siekiant tokių tikslų, būtina „įdarbinti“ visas gyvenimo sritis. Todėl bet kuriam specialistui svarbiausia ir sunkiausia užduotis yra tinkamai nukreipti ir suvaldyti energiją, su kuria ateina žmogus. Svarbu prisiminti, kad bet koks per didelis staigus krūvis organizmui gali sukelti stresą ir priešingus rezultatus“, – teigė treneris.
B. Burneika pabrėžė, kad pradėjus sportuoti ir vėliau būtina stebėti, ar organizmui netrūksta kokių medžiagų, todėl laikytis nuostatos, kad baltymai yra gerai, o angliavandenių reikia atsisakyti, nėra teisinga.
„Teisingai neaprūpinant organizmu, geriausias sportas ar populiariausia dieta gali sukelti nepageidaujamas pasekmes. Būtina išmokti suprasti kūno siunčiamus signalus, nes maisto medžiagų stoka duoda atsaką: silpnumą, miego problemas, nuovargį, lėtesnį atsigavimą po sportinio krūvio ir t. t.“– apibendrino B. Burneika.
