Įsitikinimas, kad galima atsukti „čiaupą“ ir iš organizmo išleisti teršalų, šiek tiek siejasi ir su viduramžių medicina, ir su senesnių laikų, pavyzdžiui, biblinių herojų patirtimi. Siūlome perskaityti keletą faktų ir žymių šių laikų mokslininkų ir medikų pasisakymus.
Faktai apie organizmo valymą
Kuo valstybė skurdesnė ir kuo sunkiau prieinamos medicinos paslaugos bei kuo brangesni vaistai, tuo populiaresnė alternatyvi medicina ir liaudiški gydymo būdai.
Internete ar iš lūpų į lūpas plinta sveikuoliški metodai, kaip išsivalyti kepenis, žarnyną, kraujagysles, limfą ar net visą organizmą. Kai kurių šias žinias skleidžiančiųjų išsilavinimas bei kompetencija kelia rimtų abejonių. Neseniai internete išplatintos vaizdo pamokėlės, kaip su aliejumi ir citrinos sultimis išvalyti iš kepenų akmenis, autorius pamiršo anatomijos kursą bei tai, kad akmenų kepenyse apskritai nebūna.
Pasirodo leidinių, kuriuose aiškinama, kaip iškuopti per metų metus neva organizme užsigulėjusį „šlamštą“. Ne visuose leidiniuose pažymima, kad dėl komplikacijų, kurias gali sukelti toks „gydymas“, atsakomybę prisiimti turi patys organizmo valytojai.
Norą kažką „išleisti“, dirbtinai pašalinti iš organizmo galbūt paveldėjome iš viduramžių daktarų. Populiariausi to meto gydymo metodai būdavo kraujo nuleidimas, vimdomieji ir klizma, o kartais šiuos tris metodus taikydavo visus iškart. Būdavo tikima, kad visi „nešvarumai“ ir ligos išbėgs su organizmo skysčiais. Šis „mirtinu trejetu“ vadintas derinys dažnai sukeldavo pacientų mirtį.
Badavimo šalininkai pavyzdžiu pasirenka Kristų, kuris dykumoje badavo keturiasdešimt dienų ir po to sulaukė ypatingo nušvitimo. Badaujant ar apribojus riebaus maisto kiekį, iš tiesų šiek tiek valosi kraujagyslės (tyrimais nustatyta, jog gali šiek tiek regresuoti širdies kraujagyslėse esančios aterosklerozę sukeliančios plokštelės).
Tiesa ir tai, kad netekus dalies svorio, iš tiesų pajuntama lengvesniais. O ypatingą minčių lengvumą, aiškumą ir energijos antplūdį, kuriuos pajunta pasninkaujantieji, mokslas aiškina tuo, jog pajutęs badą, organizmas sutelkia visas jėgas „lemiamam mūšiui“ dėl išgyvenimo – juk reikia susirasti maisto.
Viena šiais laikais populiarių apsikuopimo priemonių – kepenų ir tulžies pūslės valymas „nuo kirmėlių, akmenų ir teršalų“. Žmogus išgeria stiklinę aliejaus, stiklinę citrinos sulčių, ant kepenų srities užsideda šildančią guminę pūslę ir laukia, kol pradės iš jo byrėti akmenys ir „kepenyse gyvenančios kirmėlės“.
Jaučiasi blogai, jį pykina, bet žmogus turi džiaugtis, nes, pasak receptų autorių, taip vyksta valymasis. Paryčiui arba naktį pilietis užsinori į tualetą, ir ... – o džiaugsme – išmatose aptinka „krūvą akmenų ir kirmėlių“, „kažkokių baltų siūlų“, kažko labai juodo. Tą juodą vadina užsisenėjusia tulžimi.
Kitas dažnai pasitaikantis apsikuopimo organizme būdas – žarnyno valymai klizmomis. Pastarųjų propaguotojai tvirtina, kad taip iš žarnyno pašalinami helmintai ir sukietėję ekskrementai bei kitas „turtas“, kurio, kaip teigia metodo šalininkai, gali žarnyne būti net iki 7 kilogramų. Ar tikrai išvardyti metodai veiksmingi ir nekenkia žmogui ir kodėl, pasijutę blogai, pamirštame kreiptis į medikus?
Kodėl žmonės ingnoruoja mokslo žinias
Pasitikrinti, ar, pavyzdžiui, tulžies pūslėje yra akmenų, galima ir nuėjus pas gydytoją. Tai paaiškėja atlikus echoskopinį tyrimą. Jei kelia rūpesčių žarnynas (skauda, nereguliarus tuštinimasis), ištirti galima ir jį. Taip galima aptikti divertikulų (žarnyno maišelių, kuriuose iš tiesų gali susikaupti nesuvirškinto, gendančio maisto likučių), išsiaiškinti skausmų ar kitų nemalonių pojūčių priežastis.
Šiuolaikiniais metodais įmanoma ištirti ir gerųjų bei blogųjų bakterijų santykį žarnyne. O taip pat – patikrinti kepenų būklę ar tai, kaip funkcionuoja inkstai, kokios būklės kraujagyslės. Kodėl žmonės ignoruoja medikus ir kartais „valo“ sveikas kepenis ir bando su aliejumi „iškratyti“ ir tulžies pūslės galbūt joje net neegzistuojančius akmenis? Kodėl žmonės yra linkę elgtis iracionaliai, vadovaujasi mitais apie organizmo valymą?
Į šį klausimą sutiko atsakyti psichologas Antanas Mockus, psichologijos mokslų krypties doktorantas, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto lektorius: „Žmonės, prieš priimdami sprendimus, yra linkę tendencingai ieškoti tik tokios informacijos, kuri patvirtintų jų pačių mintis. Šis reiškinys vadinimas polinkiu ieškoti patvirtinimo.
Pavyzdžiui, P.S. Wasonas (1960) nenorą siekti informacijos, kuri galėtų įrodyti, kad mūsų įsitikinimai klaidingi, pademonstravo eksperimentu su Anglijos universitetų studentais. Tokio pobūdžio eksperimentai parodo, kad mes labiau trokštame turėti įrodymų, kurie patvirtintų mūsų mintis, negu tokių, kurie jas galėtų paneigti. Jei žmogus įsitikinęs, kad „organizmo valymas“ yra sveika, jis bus linkęs ieškoti pritarimo šioms mintims, o ne jų paneigimo.
Gali būti, kad žmogus valo organizmą, nes patikėjo jam svarbiu žmogumi, autoritetu, kuris įtikinamai pasidalino savo sėkmės patirtimi. Remdamiesi socialinės psichologijos žiniomis galime teigti, kad žmogus yra linkęs tam tikromis sąlygomis tiesiog paklusti autoritetams. Tai įrodo Milgramo klasikinis eksperimentas.
Paklusimas autoritetui yra viena iš socialinės įtakos formų. Be to, kartais sveikuolių judėjimai tampa bendruomenėmis, balansuojančiomis ties sektantiškumo riba, kur labai ryškus „mes“ ir „jie“ atskyrimas. Vadovaujamasi principu: mes – sveikuoliai, o kiti yra nesveikuoliai; mes esame geresni. Žmogus, priklausantis tam tikrai grupei, ją linkęs vertinti kaip geresnę, lyginant su kitomis.
Tai vadinama grupės favoritizmu. Todėl žmogaus nuostatas veikia tik toje bendruomenėje skleidžiami argumentai, o iš išorės informacija nelabai priimama, arba sutinkama labai skeptiškai, ji nuvertinama. Galbūt iš dalies dėl tokio požiūrio formavimosi kaltas ir žmogaus susidūrimas su pernelyg didele medikalizacija.
Alternatyvūs gydymo metodai dažnai plinta, populiarėja dėl žmonių nepasitikėjimo medicininiu gydymu, pernelyg didelės medikalizacijos, integralaus ar humanistinio, holistinio požiūrio į žmogaus sveikatą stokos.
Gali žmonės pripasakoti krūvą istorijų, kaip medikai nepadėjo, o štai jam pačiam (ar ekstrasensui, žiniuoniui, kolegai iš sveikuolių tarpo) padarius X (iks) veiksmą, tarsi pagerėjo. Nors tai galėjo būti atsitiktinumas. Be to, yra tyrimų, įrodančių, jog žinomo prekės ženklo aspirinas turi didesnį poveikį, nei nežinomo.
Taigi aš, kaip psichologas, „organizmo valymo“ fenomene įžvelgiu ir psichologinį aspektą, kuris gali turėti didelę reikšmę, žmogui priimant klaidingą sprendimą. Sprendimą, beje, susijusį su jo paties didžiausiu turtu – sveikata.
Nesame vamzdžių pilna statinė
Štai ką papasakojo Arida Buivydienė, gydytoja gastroenterologė. „Organizmo valymo procedūros nėra pagrįstos šiuolaikinio medicinos mokslo įrodymais. Žmogaus organizmas yra gyva ir nuolat apsivalanti sistema, o ne statinė, pilna apkalkėjusių vamzdžių. Juo labiau – ne šiukšlių saugykla. Priverstinai ar mechaniškai organizmo valyti nereikia, o kartais net žalinga.
Vadinamasis „kepenų valymas“ – tik optinės apgaulės sukūrimas. Juk žmogui skiriamas stipriai vidurius laisvinantis ir tulžies išsiskyrimą skatinantis „kokteilis“. Štai kodėl žmonės, besiskundžiantys vidurių užkietėjimu ar turintys divertikulų (dirvertikulai – tai maišeliai ar cistos žarnyno sienelėje) storojoje žarnoje, gali su džiaugsmu stebėti, kaip iš žarnyno pasišalina vadinamieji „kepenų akmenys“.
Tačiau tai yra tiesiog žarnyno turinys – koprolitai (išmatų akmenys) su tulžies priemaiša. O sergantiesiems tikra tulžies pūslės akmenlige tokie valymai gali net pakenkti, išprovokuodami ūmų akmenligės priepuolį, mechaninę geltą ar kasos uždegimą pankreatitą. Juk pajudėję akmenys gali įstrigti tulžies latakuose.
Žarnyno valymas klizmomis – traumuojanti ir taip pat nereikalinga procedūra. Jei kamuoja vidurių užkietėjimas ar nereguliarus tuštinimasis, galime sau padėti, koreguodami mitybą arba vartodami organizmo nežalojančius ir pripratimo nesukeliančius laisvinančius preparatus. Mechaninėmis žarnyno valymo procedūromis slopiname fiziologinį tuštinimosi poreikio refleksą, todėl galiausiai pasituštinti pavyksta tik panaudojus klizmą.
Ilgalaikis badavimas taip pat ne geriausia išeitis, norint atsikratyti ligų. Tai – stresas organizmui. O štai vienos dienos iškrovos kiekvieną savaitę, kai geriami tik skysčiai, didelės žalos nepadarys. Tačiau geriausia laikytis sveikos mitybos principų kasdien: valgyti daugiau grūdinių produktų, daržovių, gerti daugiau vandens... Daugiau judėti... Tuomet nereiktų nei iškrovos dienų, nei organizmo valymo procedūrų“.
Kraujagyslėms kenkia angliavandenių gausa
Apie organizmo valymą, siekiant atsikratyti kraujagyslėse besikaupiančių „kalkių“, nuomonę išsakė ir Giedrius Uždavinys, profesorius, habilituotas daktaras, kraujagyslių chirurgas.
„Neturiu duomenų, įrodančių, kad žmogui badaujant valosi kraujagyslės, tai yra kad ima nykti ten susidariusios aterosklerotinės plokštelės, tačiau manau, kad padėtis šiek tiek pagerėti gali. Juk žmogui parinkus sumažinto cholesterolio dietą pasiekiama, kad jau esančios aterosklerotinės plokštelės bent jau nedidėja.
Tad susirgus kraujagyslių ligomis patartina normalizuoti kūno svorį, daugiau judėti, kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, jei reikia – vartoti kraują skystinančius medikamentus. Manau, kad žmogus kilęs iš mėsėdžių, todėl didžiulę žalą jo sveikatai padaro gausus angliavandenių vartojimas.
Nesu nusiteikęs prieš dietas. Pats esu laikęsis mažai angliavandenių turinčios dietos, nuolat tikrinausi cholesterolio rodiklius ir žinau, kad, laikantis šios dietos, cholesterolio kiekis kraujyje mažėja. Manau, kraujagysles teigiamai veikia ir tam tikri maisto papildai, padedantys organizme palaikyti normalų cholesterolio kiekį ir gerą kraujagyslių būklę“.
Pasninkas padeda apsivalyti
Dalis mokslininkų pritaria sveikatos atkūrimui pasninkaujant, kai žmogus apriboja maisto kiekį. Antai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja, profesorė, habilituota mokslų daktarė Zita Aušrelė Kučinskienė nėra nusiteikusi prieš pasninką.
„Manau, kad tam tikras pasninkas, neperlenkiant lazdos, yra gerai. Kada žmonės uoliausiai pasninkaudavo? Tuomet, kai ir taip maisto mažiau turėjo nei šiuolaikinė karta, tačiau širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo rečiau. Tai lyg ir byloja pasninko naudai. Tačiau nepritarčiau saviveiklai ir ilgalaikiam badavimui. Susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis, reikia kreiptis į gydytoją.
Įrodyta, kad naudojant tam tikrą gydymą ir specialią dietą, pastebima kraujagyslėse esančių ir jų spindį susiaurinančių aterosklerotinių plokštelių regresija (nykimas) arba padėtis bent jau neblogėja. Juk panaši situacija su atsikračiusiais žalingo įpročio rūkaliais. Liovusis rūkyti, plaučių audiniui toliau nebekenkiama, ir plaučiai po truputį pradeda valytis“.
Klizmos reikalingos tik ypatingais atvejais
Laisvūnė Petkevičienė, medicinos mokslų daktarė, Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė teigia nelabai suprantanti, kaip galima valytis kepenis.
„Lyg jos būtų grindys tas stalviršis. Kepenys yra viršutinėje pilvo dalyje dešinėje pusėje po diafragma ir tiesiogiai nesijungia su žarnomis, tik atsiveria į dvylikapirštę žarną.
Apatinėje kepenų dalyje yra tulžies pūslė, kurioje kaupiasi tulžis. Žmogui pavalgius maisto, kuriame yra riebalų, tulžies pūslės sienelės susitraukia ir išstumia tulžį į dvylikapirštę žarną, kad padėtų virškinti maistą. Jei „kepenų valytojai“ staiga suvartoja daug aliejaus, jie kepenis ne valo, o jas sudirgina, be to, imta gausiai skirtis tulžis.
Jei iš tiesų tulžies pūslėje ir yra koks akmenukas, jis gali įstrigti siaurame latake ir teks operuoti ar kils dar didesnių problemų. Reikia ne kepenis ir tulžies pūslę valyti, o gyventi taip, kad tie akmenys nesusidarytų. Kepenis ir visą organizmą „išvalysite“ sureguliavę maitinimąsi, laiku pasituštindami, pasišlapindami, išprakaituodami.
Man labai patinka, kai žmonės sako, kad klizmomis valo žarnas ir per jas atseit ir kepenis išvalo. Nesvarbu, kad kepenys su žarnynu neturi tiesioginio ryšio. Vadovaujantis tokia logika, jei jau per aną galą net kepenys išvalomos, tai tik dvidešimt centimetrų trūksta, kad žmonės klizmų pagalba išsivalytų ir dantis. O juk žmogus taip sukurtas, kad maistas iš burnos fizilogiškai keliautų viena kryptimi – žemyn.
Tai kam tą vandenį per aną galą pūsti priešinga kryptimi? Klizmos reikalingos tik išimtiniu atveju, jei stipus vidurių užkietėjimas ar panaši bėda. Klizmų mėgėjai iš žarnyno išplauna ir gerąsias bakterijas. Valgykite kaip priklauso, kaip močiutės maitinosi, ir nereikės nieko valyti, organai veiks puikiai. Nėra blogų produktų, yra tik per dideli jų kiekiai. Manau, kad alternatyvi medicina žmones paverčia zombiais. Juk laukinis gyvūnas knygų neskaito, tačiau instinktyviai susiranda, ko jam trūksta.
Taip ir dėl kraujagyslių valymo. Kam tas badavimas? Atsiduokite instinktui ir valgykite ko norite ir nuo ko nėra blogai. Pristabdyti save būtina – kad nenutuktumėte, neišsektumėte. Nereikėtų vartoti daug cholesterolio turinčio maisto. Tačiau tai neturi virsti paranoja, kai imama bijoti vieno ar kito maisto produkto. Kiaušiniuose daug cholesterolio, tačiau juk esmė ne tame, ar jūs juos valgysite, o kiek“.
Autorė Daiva Sakalė
