„Laikiausi griežtos dietos, kankinau savo sunkiu fiziniu krūviu mažiausiai dvi valandas per dieną ir vis kamavausi dėl minties, kad nepakankamai stengiuosi. Tačiau pakako pakeisti savo požiūrį į kūną ir lengvai numečiau 20 kilogramų. Ir tai buvo naujos gyvensenos šalutinis efektas, o ne tikslas“, – teigė Katheryn Gronauer.
Dabar žurnalistė mano, kad vakariečiai pernelyg daug dėmesio skiria baltymams, angliavandeniams ir kalorijoms. Pasak jos, japonai padėjo jai suprasti, jog mūsų kūnas natūraliai yra sveikas, tad viskas, ko reikia – jo klausytis.
1. Jei treniruosiesi kaip sumo imtynininkas, atrodysi kaip sumo imtynininkas
Sumo imtynininkai nevalgo pusryčių. Tik atsikėlę jie atlieka jėgos treniruotę, tada sočiai papietauja ir nusnūsta. Pabudę tuos pačius tris žingsnius kartoja dar kartą.
„Aš mankštinausi kaip išprotėjusi, o tai vertė mane atrodyti tarsi žvėrį. Nekreipiau dėmesį į tai, kad mano maisto porcijos buvo per didelės, juk valgiau sveiką maistą. O po sotaus valgio visuomet norėdavosi miego. Tad ilgą laiką viskas vyko taip, jog auginau riebalus ir raumenis tuo pačiu metu“, – teigė žurnalistė.
Kitas šalutinis sporto poveikis, pasak jos, buvo hiperventiliacija. Ramus kvėpavimas reiškia, kad viskas organizme vyksta tinkamai. Tačiau tik pajutus stresą, sutrinka ir kvėpavimas, o organizmas reikalauja energijos, kurios greitai galima gauti iš saldumynų. Tad persistengdama su treniruotėmis moteris nuolat jautėsi alkana tarsi lokys ir norėjo saldumynų.
2. Šiluma yra gyvenimas
Maistas yra energija, reikalinga išgyvenimui. Vasarą gausu vaisių ir daržovių, kurie padeda organizmui prisitaikyti prie šilumos. Žiemos patiekalai turi daugiau kalorijų ir palaiko kūno šilumą kai lauke šalta.
Dauguma dietologų pataria valgyti kuo daugiau žalumynų, žalių daržovių ir vaisių. Tai be abejonės sveika, tačiau nuo žalio, neapdoroto maisto mūsų kūnai atvėsta, todėl norisi kažko šilto, kad vėliau sušiltų.
Todėl reikia nepamiršti, kad organizmui reikalingas ir šiltas maistas. Tas pačias daržoves gi galima virti. Tai, jos galbūt neturės tiek vitaminų, tačiau padės išlaikyti kūnui labai reikalingą šilumos pusiausvyrą.
3. Gerti valgant – nesveika
Japonai niekuomet negeria nieko tol, kol valgo. Pirmiausia, skysčiai atvėsina kūną. Antra, tai blogai virškinimui. Mokslininkai aiškina, kad vanduo neutralizuoja rūgštis reikalingas virškinimui. Tuomet kūnui reikia išnaudoti daugiau energijos virškinimui, o tai reiškia, kad netrukus po valgio vėl jausitės išalkę.
Be to, pats maistas gi gali aprūpinti organizmą reikalingais skysčiais. Todėl japonai taip mėgsta sriubas.
4. Karšta vonia ilgina gyvenimą
Po karštos vonios visuomet nurimsta nervai, atsipalaiduoja raumenys, susireguliuoja kraujotaka. Maudantis karštoje vonioje du kartus per mėnesį oda išlieka švaresnė, o virškinimas – geresnis.
Japonai vonios vandenį šildo pagal savo kraujospūdį. Kitu atveju maudynės vonioje padidins kraujospūdį. 38-40 laipsnių vanduo idealus kraujotakos gerinimui.
Galbūt šie patarimai pasirodys keisti, tačiau pažvelkite į japonus: daugelis jų – ilgaamžiai. Tad galbūt nereikia išrasti rato iš naujo, kai harmonijos su savo kūnu paslaptis jau įminta?
