Paprastoji kiaulpienė – nuostabus vaistinis ir maistinis augalas. Jį vertino dar antikos laikų medikai.
Kiaulpienių galima rinkti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, nes visos augalų dalys yra naudingos.
Pavyzdžiui, iš džiovintų ir maltų šaknų galima ruošti kavą, gležnus lapus naudoti salotoms, o geltonus žiedus – ne tik arbatai, bet ir pasigaminti sirupo ar vyno.
Kiaulpienių šaknyse gausu medžiagų, varančių tulžį ir šlapimą, tad jos padeda apsisaugoti nuo akmenligės. Šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą.
Kiaulpienių arbata padeda susirgus gastritu ir hemorojumi. Augalo sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gydo aterosklerozę, tulžies akmenligę, o nuoviru galima patepti išbertas odos vietas, gydyti egzemą, taip pat nudegimus.
Ūminiam bronchitui gydyti taip pat galima gerti kiaulpienių arbatą, nes ji mažina uždegimą ir temperatūrą.
Jai paruošti reikia 10 džiovintų kiaulpienių šaknų užpilti maždaug pusantros stiklinės vandens ir virti pusvalandį ant silpnos ugnies. Tokią arbatą reikėtų gerti prieš valgį, triskart per dieną.
Kiaulpienės stiprina ir nusilpusius žmones, kurie gydomi chemoterapija.
