Rūkymas taip pat vienas iš labiausiai paplitusių žalingų įpročių.
Tai – vienas iš trijų pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir bloguoju cholesteroliu.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta trys milijonai žmonių. Viena iš keturių mirčių įvyksta dėl koronarinės širdies ligos, 20 –30 proc. mirčių nuo koronarinės širdies ligos sukelia rūkymas. Šiuo metu didelė problema yra augantis paauglių, ypač mergaičių, rūkymas.
Lietuvoje rūkymo problema taip pat labai aktuali. Rūkyti pradedama vis jaunesniame amžiuje.
Tabako dūmuose yra apie 4 tūkstančiai cheminių junginių. Daugybė jų laikomi kancerogenais. Jie priskiriami patiems stipriausiems A klasės kancerogenams.
Tad nieko keista, kad žmonės vis aktyviau skatinami mesti rūkyti, kol dar ne vėlu. Organizmas sugeba stebuklingai išsivalyti nuo teršalų, tik tam reikia šiek tiek laiko.
Portalas collective-evolution.com aprašė, kas nutinka per 15 metų žmogui metus rūkyti.
Praėjus 20 minučių:kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis vėl tampa normalūs.
8 valandoms: normalizuojasi jūsų kraujyje esantis deguonies kiekis.
1 dienai: iš organizmo pašalinamas anglies monoksidas, po truputį pradeda valytis plaučiai.
2 dienoms: paaštrėja uoslės ir skonio pojūčiai.
3 dienoms: atsipalaiduoja bronchai, tampa lengviau kvėpuoti.
2–12 savaitėms: pagerėja viso kūno kraujotaka.
3–9 mėnesiams: pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys. Plaučių funkcija pagerėja apie 10 procentų.
1 metams: palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja miokardo infarkto rizika.
10 metų: palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja plaučių vėžio tikimybė.
15 metų: rizika susirgti miokardo infarktu visiškai sumažėja ir susilygina su nerūkančiųjų tikimybe.
