Mokslininkas Claudio Gil Araujo sukūrė labai paprastą „Sėst-stot“ testą, kuris leis sužinoti, kokia 51-80 m. amžiaus asmenų mirtingumo rizika. Geriausia tai, kad šį testą atlikti galite praktiškai bet kur.
Be to, jis prieš ketverius metus buvo publikuotas Europos prevencinės kardiologijos žurnale, todėl nėra tiesiog išgalvotas, internete plintantis triukas.
Turite būti apsirengę patogiai ir basomis. Atsistokite tokioje vietoje, kur aplink niekas netrukdytų. Sėskitės ant žemės taip, kad kojos būtų sukryžiuotos ir vėl atsistokite.
Testo esmė, kad jei sėsdamiesi ant žemės ar stodamiesi pasiremiate ranka, keliu ar alkūne, už kiekvieną prisilietimą prie grindų atimamas vienas taškas. Už atsistojimą ir atsisėdimą maksimaliai galima gauti 5 taškus: iš viso 10. Pusė balo atimti reikėtų, jei prarandate pusiausvyrą.
Šį testą studijos metu atliko 2002 suaugusieji, kurių amžius buvo tarp 51 ir 80 metų. Tai buvo daugiausiai vyrai. Atlikusieji testą stebėti šešerius metus, per juos užfiksuotos 159 mirtys. Pastebėta, kuo buvo prastesni testo rezultatai, t. y. kuo mažiau tiriamasis surinko taškų, tuo asmuo greičiau mirė.
Kiekvienas atimtas taškas reiškia, kad mirtingumo rizika išauga maždaug 21 proc.
Testu siekiama įrodyti, kad kuo tvirtesnis skeletas ir raumenys, tuo ilgaamžiškesnis yra žmogus. Tačiau, ko gero, neatsiras prieštaraujančių, jog pakankamas fizinis aktyvumas iš tiesų pailgina gyvenimo trukmę.
