Kūno temperatūra – tai kūno šilumos bei medžiagų apykaitos aktyvumo balanso skaitinė išraiška. Temperatūra gali būti vienas pagrindinių žmogaus sveikatos rodiklių.
Visiems įkalta į galvą, kad normali kūno temperatūra yra 36,6 laipsnio. Tačiau šis dydis iš tiesų kintamas. Pavyzdžiui, jaunų moterų kūno temperatūra paprastai šiek tiek padidėja ovuliacijos metu ir normalizuojasi prasidėjus menstruacijoms. Tad normalios temperatūros sąvoka gali apimti net intervalą nuo 36,4 iki 37,1. Tačiau vidurkis būtų maždaug 36,8.
2. Arterinis kraujo spaudimas
Optimalus arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra 120/80 mmHg. Pasak medikų, visiškas mitas, kad kraujospūdis normaliai didėja senstant. Jei ši norma viršijama, tai signalizuoja apie hipertoniją, jeigu jos nepavyksta pasiekti, rodo hipotoniją. Todėl, esant neatitikimams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tiesa, arterinis kraujo spaudimas gali viršyti 140/90, jei esate emociškai susijaudinęs ar po fizinio krūvio.
3. Kvėpavimo dažnis
Per parą žmogus vidutiniškai įkvepia 22 tūkstančius kartų: 16–17 kartų per minutę. Rečiau kvėpuoja nebent sportininkai. O jeigu įkvepiama daugiau nei 18 kartų, galima kalbėti apie dusulį, todėl geriau pasitikrinkite širdį ir plaučius.
4. Cukraus kiekis kraujyje
Jį pasitikrinti reikėtų bent kartą per metus. Tai galima padaryti ir namuose, nusipirkus specialų aparatą ir juostelių. Atminkite, jei kraujyje, paimtame nevalgius, normaliai esama 3,3–5,6 mmol/l gliukozės, po valgio jos lygis padidėja iki 8,9–9,9 mmol/l, o paskui grįžtama iki pradinio dydžio. Tokios biocheminės sūpuoklės būdingos priešdiabetinei būsenai. Jeigu jūs ilgai nevalgėte, rodiklis gali būti žemesnis už leistiną ribą.
5. Svoris
Svertis reikėtų kasdien ryte ir vakare, pageidautina – iki valgio, nusirengus. Svorio norma individuali – priklauso nuo ūgio, amžiaus, lyties, sudėjimo, todėl apie tai sprendžiama iš kūno masės indekso (KMI). Jis apskaičiuojamas pagal formulę: kūno masė kilogramais padalijama iš ūgio metrais kvadratu. KMI norma yra 18,5–25 vienetai. Jeigu ji žemesnė, tai reiškia svorio deficitą, jei skaičius didesnis už 25 – kūno masės perteklių, daugiau nei 30 – nutukimą.
6. Cholesterolio kiekis
Aukštos cholesterolio koncentracijos kraujyje nėra matomos ar jaučiamos. Todėl kiekvienam vyresniam nei 20 metų žmogui patariama atlikti lipidogramą. O sulaukus 30 metų, turint viršsvorį, valgant riebų maistą ar giminėje esant sergančiųjų kraujotakos ligomis išsitirti rekomenduojama kasmet.
Lipidogramą sudaro bendrojo cholesterolio, DTL cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų (TG ) koncentracijos nustatymas kraujo serume.
Bendrasis cholesterolio kiekis turėtų būti apie 5,2 mmol/l. Tačiau sunerimti reikia, jei šis skaičius bus didesnis nei 7,8 mmol/l.
7. Bilirubino kiekis
Bilirubinas yra vienas iš tulžies komponentų. Jis gaminamas kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Bilirubinas taip pat susidaro eritrocitų irimo metu. Normaliomis sąlygomis tiesioginis bilirubinas yra išskiriamas per virškinamąjį traktą ir tik nedideli jo kiekiai aptinkami kraujo srovėje. Bendrojo bilirubino norma – 0.3–1.0 mg/dl (5–17 μmol/l SI vienetai). Jeigu nustatomas padidėjęs laisvo bilirubino kiekis reikia galvoti apie kepenų disfunkciją arba blokadą.
8. Šlapimo kiekis
Norma laikoma, jeigu žmogus šlapinasi iki 6 kartų per dieną ir 1–2 kartus naktį. Vidutiniškai per parą žmogus turėtų išskirti 1,5–2 l šlapimo. Išskiriamas per tam tikrą laiką šlapimo kiekis vadinamas diureze. Jei per parą išskiriamo šlapimo kiekis sumažėjęs, būklė vadinama oligurija. Jei padidėjęs – poliurija.
Sumažėjęs šlapimo išskyrimas (oligurija) būna, esant nepakankamam organizmo aprūpinimui skysčiu, karščiuojant, vemiant, viduriuojant, esant toksikozėms, ūminiam nefritui ir kt.
Esant sunkiems inkstų parenchimos pažeidimams, inkstų akmenligei, kai užkemšami šlapimtakiai, apsinuodijus švinu, gyvsidabriu, arsenu ar ištikus nervinei įtampai, gali visiškai nutrūkti šlapimo išskyrimas (anurija).
9. Kraujo pH
Galima pamatuoti visų kūno skysčių pH, tačiau svarbiausias yra kraujo pH. Jo norma – nuo 7,35 iki 7,45. Net ir labai mažas nukrypimas nuo šios normos labai pakeičia organizmo elektrocheminius procesus. Kraujo pH nukrypus vos kelioms dešimtosioms dalims, žmogus gali mirti.
10. Leukocitų kiekis kraujyje
Suaugusiems leukocitų kiekio kraujyje norma — 4,0-9,0x109/l. Nuolat padidėjęs leukocitų kiekis gali būti ūmios ar lėtinės infekcijos požymis, o jų kiekio sumažėjimas — mažo arterinio spaudimo, nuovargio, badavimo ar infekcinių ligų pasekmė
11. Širdies ritmas
Suaugusiojo širdies ritmas ramybės būsenoje yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Tačiau sportininkų širdies ritmas gali būti 40 tvinksnių ir retais atvejais, dar mažiau, ramybės būsenoje per minutę.
Kai širdies plakimas yra per lėtas, pavyzdžiui retesnis nei 60 tvinksnių per minutę (ne sportininkams) – tai bradikardija. Kai širdies ritmas ramybės būsenoje yra per greitas, tai 100 tvinksnių per minutę arba daugiau – tachikardija. Jeigu manote kad jums gali būti nustatyta bradikardija ar tachikardija ir jaučiate dusulį, galvos svaigimą ar alpstate – nedelsiant kreipkitės pas gydytoją.
