Su Zinaida pasikalbėjome, kokia gi jos lieknėjimo paslaptis ir ar kartais nepasvajoja apie cepelinus.
- Kada supratote, kad nesate patenkinta savo išvaizda?
– Visų pirma pradėjo šlubuoti sveikata ir ėmė reikštis įvairios senatvinės problemos: padidėjęs spaudimas, nugaros skausmas, dusulys – viskas, kas yra susiję su senatve ir antsvoriu. Manęs dažnai klausia, ar taip sulieknėjau dėl grožio, ar dėl sveikatos, o aš atsakau, kad kai vieną gražią dieną suvoki, kad nebepasilenki užsirišti batų ir kai beveik nebetelpi į vonią, nebegalvoji – čia dėl grožio, ar dėl sveikatos. Suvoki, kad turi keistis ir kitaip nieko nebus. Viską reikėjo daryti čia ir dabar, kitaip gyvenimas būtų pasibaigęs. Kai viduje suvoki, kad nebenori toks būti, tuomet ir ateina pokyčiai.
- Tai dietų nesilaikėte?
– Nepripažįstu jokių dietų. Labai daug domėjausi, skaičiau ir žiūrėjau apie maisto derinimą. Tad drąsiai galiu pasakyti, kad nei viena dieta man nepriimtina, nemėgstu badauti. Taip pat nemėgstu valgyti pusryčių. Tad atradau sau patogią mitybos sistemą.
- Iš tiesų nevalgote pusryčių? Juk dažnai sakoma, kad pusryčiai svarbiausias dienos valgis.
– Pusryčių nevalgau visą gyvenimą ir prisiversti tai daryti buvo labai sudėtinga. Todėl aš to ir nedariau. Man tai nepatogu ir nepriimtina.
- Kokia tuomet jūsų kardinalių pokyčių paslaptis?
- Praėjusių metų vasario 9 dieną kardinaliai atsisakiau miltų ir visko, kas iš jų pagaminta.
- Kvietinių ar ir visadalių grudų?
– Jokių miltų. Gal per metus yra tekę du ar tris kartus suvalgyti pusę riekelės duonos prie silkės. Jos nepraryju be duonos. Taigi, nevalgau makaronų, bandelių. Tiesa, pastarosios man niekada nebuvo problema. Tai pat atsisakiau bulvių ir iš jų paruoštų patiekalų. Nors iš tiesų beprotiškai jas mėgstu.
- Apie cepelinus nepasvajojate?
- Kartais ir dabar naktimis sapnuoju, kad cepelinus valgau. Tačiau kai jau pradedu sapnuoti, tai skubiai nulekiu ir pavalgau. Žinau, kur gerų gauti (juokiasi). Suvalgau porą valdiškų cepelinukų be grietinės ir spirgučių ir nieko neatsitinka. Per šiuos metus taip buvo gal porą kartų.
Dar mano racione nėra cukraus, kiaulienos ir riebių padažų, gazuotų gėrimų. Nuo tos dienos geriu tik vandenį. Kokius devynis mėnesius negėriau ir kavos, nors dabar paskutinius mėnesius ryte išgeriu puodelį.
- Kada pirmą kartą tuomet valgote? Kaip apskritai atrodo jūsų dienos racionas?
– Atsikeliu iš ryto, išgeriu šilto vandens su citrina ir žiupsneliu cinamono. Po pusvalandžio galiu išgerti puodelį kavos. Apie 10 valandą išgeriu šaukštą kanapių sėklų aliejaus. Dėl odos grožio, omega-3 riebiųjų rūgščių naudos ir panašiai. Kas pasidomės, sužinos, jog kanapių sėklų aliejus yra labai naudingas. Aišku, tai nepigi pramoga, bet dėl sveikatos gi galima tai sau leisti.
Apie 12 valandą valgau šiltą maistą pirmą kartą. Be druskos, su daug prieskonių, virtą ar troškintą. Visiškai atsisakiau kepto maisto. Keptuvės vyras neleido išmesti tik todėl, kad kartą per sezoną kepame stintas.
Kotletus kepame iš veršienos, vištienos ar kalakutienos bet tai darome orkaitėje. Turiu ne vieną molinį troškintuvą, kuriuos dažnai naudoju gaminadama valgį. Taip pat naudoju daug prieskonių. Mėgstu būti soti ir valgyti skaniai.
- Tai druskos atsisakėte iš viso?
– Šiek tiek dedu į maistą, bet labai sumažinau ankstesnį kiekį. Anksčiau mokyklos valgykloje sūdydavau maistą net neragavusi. Dabar tą kiekį sumažinau iki minimumo. Visi troškiniai visus metus buvo gaminami su vandeniu, net aliejaus nepildavau.
Po pietų, tiksliau, po poros valandų, valgau užkandėlį: obuolį ar bananą. Visus vaisius mėgstu, tad kas yra po ranka, tą ir valgau. Mėgstu arbūzus, persimonus. Apie penktą, pusę šešių, grįžusi iš darbo, pavalgau kažką šilto – daržovių ar vištienos troškinį, kepsniuką. Tačiau visuomet tai dietinė mėsa, kepta, virta be riebalų ar troškinta su vandeniu. O nuo 6 valandos vakaro aš nebevalgau.
- O kada keliatės ir einate miegoti?
– Keliuosi apie šeštą-pusę septynių. Miegoti einu apie vienuoliktą.
- Ir jums nesunku tiek laiko išbūti nevalgiusiai?
– Iš pradžių buvo psichologiškai sunku, norėjosi valgyti, tačiau kai susitvarkai su savo vidumi, po poros mėnesių įgauni antrą kvėpavimą. Tad jei anksčiau būdavo problema nevalgyti po šeštos valandos vakaro, dabar yra problema valgyti vėliau vakare. Jei kur nors išvažiuojame, grįžtame vėliau, vyras dažnai žvalgosi į laikrodį ir juokiasi, kad jau tuoj šešios ir negalėsiu valgyti. O aš ir nenoriu.
Be to, kažkuriame medicininiame šaltinyje skaičiau, kad organizmas kuo ilgiau turi būti nevalgęs ir imti reikalingas medžiagas iš atsargų, Tad kai vakare nevalgai, organizmas pradeda naudoti tavo atsargas ir tie nereikalingi kilogramai tirpte tirpsta.
- Kas buvo sunkiausia, kai nešiojotės su savimi didelę kilogramų naštą?
– Tai buvo tragedija, ką jau kalbėti apie drabužių pirkimą. Į matavimosi kabiną neįlendi, dydžių nėra, perki ne tai, kas patinka, o tai, į ką įlendi. Aš tai 105 kilogramus svėriau, o kitos dar daugiau prisiaugina. Ypač jaunoms moteriškėms normalus kūno svoris ir sveikata – labai labai svarbu.
- Kaip į jūsų pokyčius reaguoja aplinkiniai?
- Dauguma džiaugiasi, ypač artimieji. Mano mamai sausio mėnesį sukako aštuoniasdešimt, ji negali atsidžiaugti, kad vėl gyvenu visavertį gyvenimą. Tačiau yra ir tokių, kurie netiki, spaudžia mane prisipažinti, kad pasidariau plastinę operaciją. Vis atsiranda nepatiklių, ieškančių prie ko prikibti. Tačiau mano paslaptis viena – jei nori pasiekti tikslo, turi jo siekti.
Socialiniame tinkle turiu ir savo grupę kurioje jau yra apie devynis šimtus narių, ten propaguoju savo mitybos būdą, dalijuosi receptais.
Vis pasitaiko, kad kokia moteriškė prasitaria, jog nenumirs, jei koldūnėlių vakarienei pavalgys. Aš sakau, kad žinoma, jog nenumirs. Tačiau arba tu nori atsikratyti nereikalingų kilogramų, arba toliau valgyti ne patį sveikiausią maistą. Tad kai žmogus nepasiryžta, jis suranda tūkstantį priežasčių pateisinti savo prisivalgymus, vėlyvus valgymus ir panašiai.
Liekbėjant labai svarbus užsispyrimas.
- Kaip dabar jaučiatės?
– Jaučiuosi laiminga, sveika. Apsipirkinėti dabar tikras džiaugsmas: kai į visus rūbus įtelpi,o vietoje 54 dydžio apsivelki 38. Tai tikra fantastika!
