Persigandę gyventojai suskubo pasirūpinti, kad būtų patikrintas jų daugiabučiui tiekiamas vanduo, mat šių bakterijų gali veistis vandentiekyje. Deja, rezultatai nemaloniai pribloškė.
Atjungė karštą vandenį
Trečiadienį apie apie 17:30 Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas paskelbė, kad name sustabdo karšto vandens tiekimą.
„Sprendimas priimtas, siekiant užkirsti kelią išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai legioneliozei, kuria užsikrėtė ir mirė viena šio namo gyventoja“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat nurodoma, kad vykdant ligos židinio epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad „namo karšto vandens sistema užteršta bakterijomis, nes šio namo karšto vandens prižiūrėtojas UAB „Adminsta“ netinkamai prižiūri karšto vandens sistemą.“
„Nepalaiko ir nekontroliuoja vartotojų čiaupuose teisės aktais reglamentuotos 50-60°C temperatūros, netinkamai ir atmestinai vykdo karšto vandens terminę dezinfekciją“, – rašoma pranešime.
Vilniaus departamentas, vykdydamas užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinę diagnostiką nustatė, kad Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, namo karšto vandens sistema užteršta Legionella bakterijomis, nes šio namo karšto vandens prižiūrėtojas UAB Adminsta netinkamai prižiūri karšto vandens sistemą: nepalaiko ir nekontroliuoja vartotojų čiaupuose teisės aktais reglamentuotos 50-60°C temperatūros, netinkamai ir atmestinai vykdo karšto vandens terminę dezinfekciją.
Bakterijų kiekis išaugo dvigubai
Pasak R.Sumilovos, ištyrus jos bute bėgantį vandenį paaiškėjo, kad legionelių kiekis per pastarąjį mėnesį išaugo netgi du kartus. Tai moterį gąsdina. Pasak jos, sunerimę ir kiti gyventojai.
„Ištyrus karštą vandenį buvo nustatyta, kad bakterijų kiekis tik didėjo. Tai sukėlė didelį nerimą, juk žinome, kad ir amžinatilsį kaimynes organizme buvo jų rasta. Dėl to nedelsiau, kreipiausi į gydytojus, tačiau ir iš to didelės naudos nebuvo, o paskirtų vizitų laikas toks tolimas, kad iki tol viskas yra įmanoma – ir susirgti, ir numirti galima suspėti.
Tačiau liepė stiprinti organizmą, nenaudoti karšto vandens. Taip ir stengiamės daryti, tačiau nerimas vis tiek nemažėja. Tiesą sakant jis tik didėja matant, jog nepaisant mūsų pastangų, situacija praktiškai negerėja“, – kritikos negailėjo gyventoja.
Manoma, kad legionelėmis vanduo apkrėstas dėl apleistų, ilgai nevalytų vamzdžių bei nepakankamai aukštos karšto vandens temperatūros. Nors karšto vandens temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 54°C, buvo nustatyta, kad R.Sumilovos bute ji nesiekė nė 50°C.
Moteris sunerimusi: kodėl, praėjus tiek laiko, vis dar nėra imtasi pakankamai veiksmingų bakterijas naikinančių priemonių.
Atliko terminį šoką
Nors namo gyventojai savo rūpestį pranešė visoms atsakingoms institucijoms, D.Baltušis teigė, kad procesas atrodė sustojęs. Vyras aiškino, kad buvo atlikti jau du terminiai šokai, tačiau jų rezultatas nebuvo jaučiamas.
„Kai savo nerimą išreiškėme ir kreipėmės į atsakingas institucijas, buvo atliktas terminis šokas, turėjęs padėti bent jau sumažinti bakterijų kiekį vandenyje. Tai buvo daroma vandenį kaitinant iki 75°C.
Deja, rezultatas buvo nepakankamas ir reikėjo atlikti dar vieną vandens šildymą. Antrą sykį jis buvo kaitinamas iki 85°C. Visgi, ir šį sykį rezultatas netenkina“, – kalbėjo dėl savo ir kaimynų sveikatos susirūpinęs D.Baltušis.
R.Sumilova teigė, jog taip galėjo nutikti ir dėl neapdairiai parenkamo vandens kaitinimo laiko.
„Terminiai šokai buvo atliekami labai nepatogiu laiku, maždaug nuo 11 iki 15 val. popiet. Tokiu metu dauguma žmonių dirba, nebūna namuose, o tam, kad vandens kaitinimas būtų bent kiek efektyvus, vamzdžiuose užsilikusį vandenį yra būtina nuleisti. Tačiau, kas tai padarys, jei namuose nieko nėra?“ – klausė vilnietė.
Pamačiusi vamzdžių būklę patyrė šoką
Nepatenkinta priemonėmis, kurių iki šiol buvo imtasi, R.Sumilova ėmė rinkti parašus dėl namo vamzdžių keitimo. Pasak moters, jų būklė yra kritinė.
„Kartu su administratore nusileidus į rūsį apžiūrėti vamzdžių tapo aišku, kad problema – ne vien nepakankamai karštas vanduo. Manau, kad tai, jog vamzdžiai yra visiškai išpuvę, surūdiję ir nežinia kiek laiko nevalyti taip pat turėtų kelti nerimą.
Tačiau, matydama, kad vien prašymais nieko nepasieksi, ėmiausi rinkti gyventojų parašus tam, kad šie vamzdžiai būtų pakeisti naujais. Deja, neaišku, kada tai būtų įgyvendinta“, – aiškino moteris.
Niekam nerūpi gyventojų sveikata?
Nepaisant kreipimos tiek į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), tiek į kitas atsakingas institucijas, kaip tegia pasipiktinę vilniečiai, nesulaukta jokio rezultato. D.Baltušis teigė, kad susiklosčiusi situacija piktina – juk kalbama ne apie bet ką, o apie žmonių sveikatą ir galbūt netgi pavojų gyvybei.
„Po to, kai paaiškėjo, kad mirusios namo gyventojos organizme buvo aptikta šių bakterijų, visiems pasidarė neramu. Žinoma, neteigiu, kad tai buvo pagrindinė mirties priežastis, tačiau susiklosčiusi dabartinė situacija visiškai netenkina.
Juk jau prieš pusantro mėnesio kreipėmės į NVSC ir nurodėme, kas atsitiko. Atvykę specialistai tik patvirtino mūsų nuogąstavimus, kadangi vandenyje šių bakterijų rado iš tiesų daug. Nesinori teigti, kad jų infekcija yra mirtina, tačiau naudos sveikatai tikrai neprideda.
Be to, žmonės sutrikę ir natūralu, kad baimė auga – ne per seniausiai vyko laidotuvės, o vis dar gyvename su užterštu vandeniu. Taigi darosi neaišku, ar per tą pusantro mėnesio buvo bent kiek pasistūmėta į priekį, ar ne, nes kol kas panašiau, kad viskas stovi vietoje“, – piktinosi vilnietis.
Jam pritarė ir kaimynė R.Smilova.
„Neramu, pati vis tikrinu ar temperatūra nekyla, ar nejaučiu kokių kitų galimos infekcijos požymių. Tačiau, net ir juos pajautus, ką turėčiau daryti, kviesti greitąją ar pati vykti į polikliniką?
Normalu, kad gyventojams kyla daug klausimų – kalbame ne apie bet ką, o apie vandenį, kurį naudojame ir prausimuisi, ir maisto gaminimui. Žinoma, dabar stengiamės vartoti kuo mažiau karšto vandens, tačiau vis tiek neramu, nes užterštas vanduo yra iš tiesų opi problema, kurią būtina kuo greičiau išspręsti“, – nerimavo namo gyventoja.
Ribos nereglamentuotos
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajevienės paklausėme, ar legionelės galėjo tapti mirties priežastimi ir kaip nuo jų apsisaugoti.
- Kadangi tai visuose vandens telkiniuose ir dažnai gyvenamųjų namų vandentiekyje randamos bakterijos, kokios yra jų „normos“ ribos?
– Legionella bakterijų normos ribos gyvenamųjų namų vandentiekyje nėra reglamentuotos. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje higienos normoje nurodoma, kad karšto vandens temperatūra vandens sistemoje turi būti 50-60 ºC. Karšto vandens temperatūra jo išleidimo čiaupuose neturi būti mažesnė nei 50 ºC. Tai dažniausiai naudojamas legionierių ligos kontrolės būdas. 60 ºC temperatūroje per 2 minutes inkatyvuojama 90 proc. L. pneumophila populiacijos. Esant mažesnei nei 50 ºC temperatūrai sudaromos palankios sąlygos vandens sistemoje kolonizuotis.
Legionella bakterijų normos yra apibrėžtos apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. V-82 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ nurodyta, jei apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, atlikus geriamojo vandens tyrimus, 1 l randama daugiau nei 1000, bet mažiau nei 10000 Legionella bakterijų turi būti nustatoma taršos priežastis ir imamasi naujų legionierių ligos profilaktikos priemonių. Jei 1 l vandens randama daugiau nei 10000 Legionella bakterijų, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, vandens sistema valoma ir nukenksminama, koreguojamos esamos ir / ar imamasi naujų legionierių ligos profilaktikos priemonių.
- Kokiomis sąlygomis šių bakterijų pradeda daugėti gyvenamųjų namų vandenyje ir kaip jas galima išnaikinti?
– Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra 20 – 45 ºC. Jos nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 60 ºC temperatūroje. Pirmuonys, nuosėdos, rūdys, dumblas, biofilmas (biologinė plėvelė) pagerina sąlygas Legionella bakterijoms daugintis. Legionella bakterijos gali daugintis karšto ir šalto vandens sistemose, vamzdžiuose, kur pilnai ar visai neteka vanduo, purvinuose, korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir kt.
Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Paleidus karštą vandenį, po 1 minutės karšto vandens temperatūra čiaupuose turi būti ne mažesnė kaip 500 C. Šalto vandens čiaupuose vandens temperatūra turi būti mažesnė kaip 20 0C, nuleidus vandenį 2 min. Vandens nukenksminimo būdai parenkami atsižvelgiant į kiekvienos sistemos ypatumus. Praktikoje taikoma terminė dezinfekcija. Po terminės dezinfekcijos atlikimo turėtų būti atlikti kontroliniai tyrimai Legionella bakterijų nustatymui vandens sistemoje.
Esant nepatenkinamam rezultatui, procedūra gali būti kartojama. Jei negalima taikyti šio būdo, vandenį galima dezinfekuoti aprobuotais ir registruotais chloro ar kt. preparatais. Literatūroje nurodomi kiti galimi alternatyvūs karšto vandens sistemų dezinfekcijos būdai: dezinfekcija UV spinduliais, jonizacija vario ir sidabro jonais, specialūs filtrai ir kt. Taip pat būtina periodiškai valyti karšto vandens saugojimo rezervuarus ir vandens šildytuvus, šalinti susikaupusias nuosėdas ir nešvarumus.
Galėjo tapti mirties priežastimi
- Kaip legionelėmis gali apsikrėsti žmogus ir kokias ligas jos sukelia? Ar jos gali būti pavojingos gyvybei?
– Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, t.y. įkvepiant aerozolio su Legionella bakterijomis. Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga neplinta nuo žmogaus žmogui.
Nėra nustatyto tikslaus skaičiaus Legionella bakterijų, kurias įkvėpus išsivystys liga, tačiau padidintą riziką susirgti legionierių liga turi asmenys su susilpnėjusiu imunitetu, vyresnio amžiaus asmenys, rūkantieji, asmenys, sergantys cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis, ŽIV/AIDS ir esant kitoms ligoms, sukeliančioms imunosupresinę būklę.
Legioneliozei būdingos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos.
2016 m. Lietuvoje buvo užregistruota 11 legionierių ligos atvejų, iš jų 1 mirties.
- Kokiais simptomais pasireiškia legionelių infekcija?
– Legionierių ligos vidutinis inkubacinis periodas 2-10 d. Retais atvejais iki 20 d. Legionierių ligai būdingas plaučių uždegimas lydimas karščiavimo, raumenų ir galvos skausmo. Kai kurie pacientai gali viduriuoti, galimi sąmonės sutrikimai.
Pontiako karštligės inkubacinis ligos periodas 1-2 dienos. Ligai būdingas karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, sausas kosulys.
