Bevertis
Cukrus – angliavandenis. Tai sacharozė, sudaryta iš fruktozės ir gliukozės molekulių. Jis puikus konservantas, dar naudojamas ir nervų sistemai stimuliuoti.
„Cukruje nėra jokių naudingų medžiagų: nei vitaminų, nei mineralų, – rožines smaližių svajas išblaško Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė. – Tai grynas angliavandenis, kurį organizmas greitai įsisavina ir gauna energijos.“
1 g cukraus turi beveik 4 kcal. Arbatą lengvu mostu pasaldę dviem šaukšteliais cukraus nė nepajusdami suvartosime 10 gramų cukraus ir gausime apie 40 tuščių kcal.
O. Šulcienė primena, kad nepakenkdami organizmui cukraus per dieną suvartoti galime iki 25 g. Deja, daugelis prisisaldo net iki 50 g. Paskaičiuota, jog lietuvis per metus suvartoja 35–40 kg saldžiųjų kristalų! Skaičiai neįtikėtini. Žinoma, viso šio kiekio nesusipilame į arbatą ar kavą. Kosminius kiekius cukraus prisirenkame iš jogurtų, sausų pusryčių ir netgi juodos duonos.
Sveikatos priežiūros specialistai vieningai sutinka – gyvename per saldžiai ir privalome cukraus kiekį mažinti, nes tuščio saldėsio perteklius kenkia daugeliui organų.
Paslėptas
O. Šulcienė atkreipia dėmesį, kad mes labai daug suvalgome būtent paslėpto cukraus.
„Įsidėjome į arbatos puodelį šaukštelį ar du cukraus ir štai suskaičiavome kiek suvartojome per dieną. Deja, ne taip paprasta, – sveikatos saugiklius įjungti ragina gydytoja. – Cukraus rasime ne tik pyragaičiuose, bet ir jogurtuose, varškės sūreliuose, gėrimuose, duonoje, kurioje cukraus, regis, nė nereikėtų.
Nesigėrėkite sausais pusryčiais – tai tikra cukraus bomba. Esama gėrimų, kurių pusė litro prisaldinta 50 g cukraus. Išgerti tokį kiekį gėrimo nesudėtinga, bet štai jau ir gausime dvigubą cukraus paros normą. Taigi atidžiai skaitykite etiketes.“
Gamintojų „dosnumas“
Regis, maisto produktų gamintojai šykštumu nepasižymi ir cukrų žarsto į kairę bei į dešinę. Pačiuose įvairiausiuose kasdieniuose produktuose jo gausu. Patyrinėkime.
Pakišame vaikui dubenėlį kakavinių sausų pusryčių su pienu. Jungiame skaičiuoklę – 100 g tokių dribsnių turi 25 g cukraus, o dar ne kaimiškas, bet parduotuvės pienas, kurio 100 ml turi per keturis gramus cukraus. Op ir dienos norma viršyta vienu prisėdimu.
Tarkime, šiek tiek prijaučiame sveikuoliams ir didžiuojamės gerdami arbatą be cukraus. Puiku. O kad jau tokie šaunuoliai, tai prie arbatos suvalgome kelis avižinius sausainius. Avižos – šventvagiška peikti. Sausainių etiketėn sveikuoliams geriau nė nežiūrėti – į pusę pakelio sausainių (100 g) gamintojai dosniai prikrovė net 37 g cukraus!
100 ml ekologiškų multivitaminų sulčių, kurias gamintojai siūlo duoti ir kūdikiams, rasime beveik 12 g cukraus. Nusprendžiame papildyti organizmą baltymų atsargomis ir pasičiumpame varškės sūrelį. Gardžiai skanaudami iš neturėjimo kuo užimti galvą patyrinėjame etiketę. Šiaip jau juoką keliančio dydžio šokoladu glaistytame varškės sūrelyje yra apie 12 g cukraus ir (o šventas naivume!) mūsų ieškotųjų baltymų net perpus mažiau – vos 6 g! Įdomu, nes 80 g sveriančioje juodojo šokolado plytelėje, kurios sudėtyje yra 88 proc. kakavos (taigi šis šokoladas jau patenka į sveikųjų kategoriją), yra 32 g angliavandenių, iš kurių – 11 g cukrų.
Tiek jau to su tais saldumynais. Pietų metas – valgome mėsos kepsnį su specialiai tam rūpestingų gamintojų sukurtu padažu. Gerų žinių nematyti net prisimerkus ir rimtai įsistebeilijus į horizontą. 100 g padažo – 58 g cukraus. Tiesa, tiek padažo vienu valgymu nesuvartojame, tačiau proporcija visvien šiurpinanti.
Et, na gal duona nudžiugins? Ne balta, ne šviesi – žinome, kad ji nėra sveika. Entuziastingai griebiame riekelę juodos. Į 100 g tokios duonos kai kurie gamintojai sugeba pridėti beveik 8 g cukraus ir tik 1 g druskos.
Tolesnių veiksmų planas aiškus: etiketes skaityti būtina – plačiai atmerktomis akimis ir sklandžiai veikiančia cukraus skaičiuokle galvoje.
Gąsdinanti žala
Įsitikinome: ko jau ko, o cukraus kasdien vartojamuose produktuose tikrai daugiau nei reikia. Tad kokia perteklinės saldžios mitybos žala organizmui?
„Burnoje esančios bakterijos iš cukraus gamina rūgštį, kuri tirpdo dantų emalį, – pirmiausia pateikia O. Šulcienė. – Per didelis cukraus kiekis virsta riebalais ir žmogus nutunka. Cukraus perteklius trikdo mineralų balansą organizme. Pavyzdžiui, kaulai nepasisavina kalcio, todėl didėja rizika susirgti osteoporoze.“
Cukrus mažina gerojo cholesterolio gamybą ir skatina blogojo, tad, smaližiai, šiltai pasveikinkite širdies kraujagyslių ligas! Jei nuolat šniurkščiojate nosimi, turbūt jau sumojote, ką derėtų perverti pagiežingu žvilgsniu? Taip, taip, čia irgi gali tyliai kiūtoti saldusis kaltininkas cukrus. Mat jo perteklius silpnina ir imunitetą.
Cukruje esanti fruktozė pažeidžia apetitą reguliuojančių hormonų balansą ir žmogus praranda sotumo jausmą – persivalgo. Ačiū taip gausiai produktus cukrumi gardinančiai maisto pramonei.
Cukrų ant vieno sverto su narkotikais?
Mokslininkai išaiškino: priklausomybė nuo cukraus – ne paikos pasakaitės, o tikra tiesa. Taigi nuo jo galime tapti priklausomi kaip ir nuo cigarečių, alkoholio ar narkotikų.
„Kodėl cukraus taip norime? Kai suvalgome saldaus, kasa išskiria hormoną insuliną, kuris padeda aminorūgščiai triptofanui patekti į smegenų ląsteles. Čia jis pavirsta seratoninu – džiaugsmo hormonu, ir mūsų nuotaika pakyla. Todėl kai mums liūdna, ypač dabar, tamsiuoju metų laiku, taip norime saldumynų – norime daugiau lengvai gaunamos energijos ir linksmumo“, – paaiškina O. Šulcienė ir darsyk ragina smaližiaujant nepamiršti saiko.
Kitoks cukrus
Užsimanę šio to įmantresnio ieškome kitokių saldiklių. Natūralūs gaminami iš įvairių augalų.
Iš vaisių gaunama fruktozė saldesnė už cukrų. Ji tinka vyresnio amžiaus žmonėms, nes stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Iš Pietų Amerikos augalo stevijos gaunamas steviozidas net 300 kartų saldesnis už cukrų. Iš citrusinių vaisių gaminama citrozė muša rekordus. Ji už cukrų saldesnė 2 000 kartų. Tiesa, kainuoja citrozė nepigiai – 250 g atsieis 9 Eur.
Dirbtiniai
Pasak O. Šulcienės, dirbtinius saldiklius žmonės vartoja todėl, kad juose visai nėra arba yra tik labai mažai kalorijų. Dirbtinius saldiklius kai kuriems pacientams rekomenduoja gydytojai, tačiau su cukraus pakaitalais juokauti nederėtų. Pavyzdžiui, ciklamatas (E 952) nesiūlytinas vaikams ir nėščiosioms. Šis cukraus pakaitalas didina vėžinių ligų tikimybę.
Visi labai gerai žino daugiau nei 100 metų gaminamą dirbtinį saldiklį sachariną (E 954). Šis saldumu cukrų pranoksta 500 kartų. Dar vienas dirbtinis saldiklis – aspartamas (E 951), už cukrų saldesnis 200 kartų. Per daug ir ilgai jį vartojant gali sutrikti nervų sistema ir žmogus taps dirglus.
Smaližiams – medus ir vaisiai
O. Šulcienė ragina nesusivilioti ruduoju cukrumi. Jo tiesiog gamybos technologija kita, bet naudos organizmui irgi nėra.
Tikrai sveikos cukraus alternatyvos – medus ir švieži bei džiovinti vaisiai.
„Medus – puikus cukraus pakaitalas. Tai natūralus bičių suneštas žiedų nektaras. Jo sudėtis visiškai skiriasi nuo cukraus ir yra nepalyginamai pranašesnė. Meduje, be angliavandenių, yra įvairių vitaminų, mikroelementų“, – sako pašnekovė.
Saldumynų mėgėjams O. Šulcienė siūlo pasigaminti šviežių vaisių želė. Mat vaisiuose yra natūralių cukrų. Taip pat ir džiovintuose – datulėse, razinose, kriaušėse bei kituose. Džiovintus vaisius galime naudoti vietoj įprasto cukraus.
Puikus saldėsis – morkos. Jų pyragus galima kepti apskritai be cukraus. Saldumo užteks ir bus sveikiau.
„Keiskite cukrų šviežiais, džiovintais vaisiais, medumi, bet ir čia nevalia pamiršti saiko, – akcentuoja O. Šulcienė. – Skaitykite produktų etiketes. Pamatysite, kad cukraus yra netgi ten, kur nesitikėtumėte jo rasti. Vietoj varškės sūrelio, valgykite natūralią varškę su šiek tiek šokolado ar vaisių – ir pasmaližiausite, ir gausite baltymų bei mikroelementų. Jei cukrų vartosime saikingai, jis nekenks.“
Daugiau naujienų iš Kėdainių: www.rinkosaikste.lt
