Viešojoje erdvėje vis dar gajūs mitai: vanduo, kai duodame vaikams, turi būti virintas, o sultys (ypač jei dar šviežiai spaustos) – geriau nei vanduo. Ar tikrai? Kiek vandens vaikui reikia išgerti per dieną?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išgerti vandens vidutiniškai apie 30 ml/ 1 kg kūno masės t. y., jei 5 metų vaikas sveria 20 kg, tai jis išgerti turėtų tris stiklines vandens per dieną. Jei valgoma daug daržovių, vaisių, žalumynų, tuomet natūralu, kad organizmas norės mažesnio vandens kiekio. Ir gerai! Pavyzdžiui, vasarą suvalgyti keli agurkai, (juos sudaro 95 proc. vandens) atitiks išgertą stiklinę vandens, o kur dar uogos, arbūzai, be kurių neįsivaizduojame nė vienos vasaros dienos. Žinoma, vasaros kaitrose, pabuvus pirtyje, intensyviai sportuojant ar turint temperatūros ir gausiai prakaituojant, vaikui vandens reikia išgerti daugiau, kad atstatytume skysčių ir mineralinių medžiagų balansą.
Žinoma ir tai, jei valgoma daug rafinuotos druskos ir cukraus turinčių maisto produktų, riebaus maisto, tuomet natūralu, kad mūsų organizmui reikės gal net daugiau nei rekomenduoja PSO t.y. nesilaikant sveikatai palankios mitybos principų išgeriamo vandens kiekis turėtų dar didėti.
Tačiau būtina stebėti vaiko mitybą ir savijautą, nes jei nuolatos vaikas gers vandens daugiau nei reikia organizmui, tuomet išplaus, kaip rašė Vydūnas, visas vertingas medžiagas – vitaminus ir mineralus. Kas rodo, kad vaikui trūksta vandens? Pirmi požymiai – sausos lūpos, dienos eigoje šlapimo spalva – tamsiai geltonos spalvos, virškinimo sutrikimai, sausa oda, baltas liežuvis.
Kitu atveju netgi galima atlikti kraujo tyrimą ir gydytojas pasakys tiksliai, ar vaiko organizme skysčių balansas užtikrinimas. Ar galima gerti valgio metu? Jei vaikas prašo vandens atsigerti, žinoma, duokime. Bijote, kad sutriks virškinimas? Netiesa.
O kaip sriuba? Vanduo, esantis sriuboje, irgi praskiedžia fermentus ir maistas suvirškinamas turėtų būti sunkiau, bet taip nėra. Moksliškai nepagrįsta, kad vandens negalima gerti valgio metu. Žinoma, jei tai nėra saldūs gėrimai, kompotas, saldinta arbata. Šių gėrimų apskritai neturi būti ant vaikų stalo, nes tai nėra atsigėrimas, tai yra desertas. Pagal dabar galiojančius vaikų maitinimo teisės aktus vaikų gėrimuose cukraus negali būti daugiau nei 5 g/100 ml, negali būti ir gazuotų gėrimų.
Tačiau ar namuose šie gėrimai taip pat draustini, ar kreipiamas dėmesys, kokio saldumo arbata vaikams ruošiama? Kas geriausiai tinka vaikams gerti ar atsigerti? Pirma, vaikams gerti ir atsigerti reikia duoti tik kambario temperatūros vandens, nesaldintos žolelių arbatos, natūralaus mineralinio negazuoto vandens. Gali būti gardinta su uogomis, vaisiais.
Šviežiai spaustos sultys, pasak maisto technologės, yra laisvasis cukrus. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes skaidulinių medžiagų sultyse paprastai nėra. „Mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo energijos kiekio: ar jis pastovus, ar nuolat kintantis. Taigi būtent todėl nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti šviežių sulčių. Pirmenybę teikti patariama kokteiliams iš viso vaisiaus, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų puokštė.
Ar vaikams skirti gėrimai gaminami laikantis išskirtinių reikalavimų?
Negalvokite, kad tie prekybos centruose parduodami gėrimai, vaikus viliojantys piešinukais, kažkuo išskirtinai kokybiškesni ir sveikatai palankesni. Išskirtiniai reikalavimai taikomi tik vaikų maistui iki trejų metų, bet jei tame skyriuje paskaitytumėte etiketes, pavyzdžiui, arbatos skirtos 4 mėn. kūdikiui, pamatytumėte, kad pirma sudėtinė dalis – cukrus.
Taip yra dėl to, nes šiai kategorijai nėra išskirtinių reikalavimų, ir nesvarbu, ar ant pakuotės ekologiškų maisto produktų ženklai, – cukraus kiekis nėra kontroliuojamas, ribojamas. Tai tiesiog gamintojų sąmoningumo lygis, bet mamos, kurios vaikui nuo kūdikystės duoda vandens su cukrumi ar uogiene, (nes gryno vandens ar motinos pieno, pasak jų, negeria), daro vaikus tiesiog nuo mažens priklausomus cukrui ir formuoja jų žalingus mitybos įpročius. Kakavos gėrimai, kurių pirma sudėtinė dalis cukrus, neturi atsidurti ant vaikų stalo ir pakeisti natūralų geriamąjį vandenį. Taip pat gazuoti gėrimai, kurių išgėrus 500 ml vaikas gauna 22 KUBELIUS CUKRAUS (1 kubelis 2 g).
Jei norime vaikui pateikti gėrimus, rekomenduoju:
Kokosų pienas su braškėmis (vasaros sezono augalinės kilmės gėrimas, o šaltuoju sezonu naudoti šaldytas braškes)
Reikės:
2 stiklinės kokosų drožlių,
4 stiklinės vandens,
žiupsnelis Himalajų druskos.
Eiga:
Kokosų drožles mirkyti karštame vandenyje apie 2 valandas, po to visas sudėtines dalis susmulkinti trintuve, perkošti per sietelį, supilti į stiklinę tarą. Laikyti tinka iki 5 parų šaldytuve. Į taip paruoštą pieną sudėję trintas šviežias uogas gauname gardų ir sveikatai palankų gėrimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas linki tėvams nuolat prisiminti: organizmui reikia vandens, nes kiekviena jo ląstelė gyvena ir dirba tik vandens terpėje. Kiek vandens vaikui reikia, priklauso nuo jo amžiaus, aktyvumo, metų laiko ir daugelio kitų dalykų. Tačiau principas yra toks, kad vaikas turi išgerti vandens pakankamai, todėl bent kartą per valandą jam reikia pasiūlyti atsigerti.
Kai vaikai pajunta troškulį, jie to neslepia, todėl nesunku pastebėti, kad jie nori atsigerti. Patartina geriau gerti nevirintą vandenį, nes virinant pasišalina kalcis, kuris reikalingas vaiko kaulų augimui. Be to, geriausia gerti pusvalandį prieš valgį. Valgio metu skysčių reikėtų tik tiek, kad maistas būtų nesausas. Po valgio atsigerti galima praėjus maždaug valandai – kad vanduo neatskiestų skrandžio sulčių ir nepablogintų virškinimo.
Nėra gera tradicija baigiant valgyti išgerti kompoto ar kito gėrimo stiklinę. Parduotuvėse parduodami vaikams skirti gėrimai niekuo ypatingu nepasižymi, jiems gaminti netaikomi išskirtiniai reikalavimai. Netgi atvirkščiai, daugelis šių gėrimų yra sveikatai nepalankūs – turi daug cukraus ar saldiklių, konservantų, kvapiųjų medžiagų ir dažiklių.
