Pagrindiniai požymiai, išduodantys, kad turėtumėte gerti daugiau vandens: troškulys, sausumo pojūtis burnoje, nuovargis, nerimas ir susierzinimas, retas šlapinimasis arba tamsios spalvos šlapimas, sausa ir elastingumą praradusi oda, vidurių užkietėjimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, blogas burnos kvapas, mėšlungis, nuolatinis noras valgyti saldų maistą.
Jeigu jaučiate vieną iš šių požymių, metas sunerimti – tai reiškia, kad jūsų organizmui labai trūksta skysčių: itin stiprus troškulys, greitas širdies plakimas, neramus kvėpavimas, sąmonės praradimas, tuščias žvilgsnis, žemas kraujospūdis, labai sausa ar lengvai plyštanti oda, smarkus galvos svaigimas, itin tamsus šlapimas arba visiškas nesišlapinimas, neprakaitavimas net ir karštą dieną ar sportuojant.
Jeigu vis dar nesate tikri ar jums trūksta skysčių, galite atlikti paprastą testą, leisiantį suprasti, ar tikrai turėtumėte gerti daugiau vandens. Padėkite plaštaką priešais save, delnu žemyn ant plokščio paviršiaus. Sugnybkite plaštakos viršaus odą dviem pirštais ir paleiskite.
Jeigu oda iš karto grįžta į normalią būseną, galite džiaugtis – tai reiškia, kad skysčių jums užtenka. Tačiau pastebėjus, kad oda bent trumpam lieka pakilusi, reikėtų pradėti gerti daugiau vandens.
Per dieną neišgėrus reikiamo kiekio vandens, jis iš organizmo pasišalina. Tai reiškia, kad net 8 proc. vandens yra pašalinami iš kraujo. Tai lemia kraujagyslių susiaurėjimą, kraujo krešulius, padidėjusį kraujospūdį bei išaugusią širdies smūgio ar insulto riziką.
Tarpląstelinis sluoksnis, negeriant pakankamai vandens, jo netenka net 26 proc. Tai gali sukelti padidėjusį organizmo rūgštingumą, inkstų ir tulžies akmenis, trapius kaulus ar sumažėjusį imunitetą.
Net 66 proc. vandens netenka mūsų ląstelės. Dėl to gali padidėti cholesterolis, sulėtėti medžiagų apykaita ir pagreitėti senėjimo procesai. Be to, nepakankamai skysčių gaunančios ląstelės negali veiksmingai deginti riebalų, o tai gali padidinti nutukimo riziką.
Tad kiek vandens reikia vartoti?
Atsakymą rasite straipsnuose žemiau.
