Jų teigimu, vos 30 minučių trukmės šalčio kompresai gali padėti sumažinti sunkiai atsikratomą riebalinį sluoksnį. Veikimo principas paprastas – kadangi kūne yra du (su viršsvoriu siejamas baltasis ir už kūno temperatūros reguliavimą atsakingas rudasis) riebaliniai sluoksniai, šaldymo metu suaktyvinamas rudasis.
Taigi kuo žesmesnė temperatūra, tuo daugiau rudo riebalinio sluoksnio pradingsta. Tačiau dabar mokslininkai išsiaiškino, kad itin atšaldytas baltas riebalinis sluoksnis virsta į „smėlinį“, kuris taip pat išnyksta ilgesnį laikotarpį būdamas šaltoje temperatūroje tam, kad pagamintų šilumą.
„Norėjome išsiaiškinti, ar žmonės yra pajėgūs baltą riebalinį sluoksnį paversti smėliniu ilgesnį laiką praleidę minusinėje temperatūroje. Manėme, kad tai būtų puikus ginklas kovoti su nutukimu, kadangi taip riebalai būtų veiksmingai deginami jų pačių.
Tai, kad minusinė temperatūra degina riebalus įrodo ir dažnas žmonių poreikis žiemą valgyti daugiau riebaus maisto, kadangi šis duoda energijos raumenims. Priešingai nei vasarą, vien kūne esančių riebalų tam nebeužtenka, kadangi susikaupę baltieji riebalai tampa smėliniais ir palaiko organizmo šilumą.
Taip pat pastebėjome, kad bent po 30 min per dieną pašaldant tam tikrą sritį, kurioje gausu baltųjų riebalų, padidėje trys skirtingi su smėliniais ir rudais riebalais susiję genetiniai rodikliai.
Be to, žmogaus organizme žiemą taip pat padaugėja smėlinis riebalinis sluoksnis, taigi sąsaja su temperatūra yra akivaizdi“, – kalbėjo vienas iš tyrimo bendraautorių, Kentukio medicinos universiteto mokslininkas Philip Kern.
Deja, atlikus daugiau tyrimų paaiškėjo, kad nuo nutukimo kenčiantys žmonės baltą riebalinį audinį rudu pavertė daug sunkiau nei normalaus svorio bendraamžiai. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl nutukimo organizme sukeliamo uždegimo.
Be to, svorio kontrolei taip pat gali padėti sumažintas namų šildymas. Pasak Mastrichto universiteto medicinos centro mokslininkų, naudinga kiekvieną dieną bent porai valandų temperatūrą sumažinti iki 15-17 laipsnių Celsijaus.
Tai pagrindžiama ir tuo, kad pastaruoju metu vis mažiau laiko leidžiama vėsiame ore ir dėl to organizmas neturi palaikyti pastovios kūno temperatūros, taigi pats nebedegina riebalinio sluoksnio. Šie rezultatai buvo paskelbti medicininiame žurnale Clinical Endocrinology and Metabolism.
Taip pat buvo atrasta, kad žmogaus organizme yra ypatingos FAHFA molekulės, kurios gali būti tiek pat naudingos, kiek ir Omega-3 riebalų rūgštys. Neva, šios naujos molekulės yra riebalinėse bei kitose ląstelėse ir gali kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Atlikus tyrimą su pelėmis paaiškėjo, kad FAHFA padidinimas organizmuose jas apsaugojo nuo diabeto net ir šioms nutukus.
„Esame priblokšti šio naujo atradimo, kuris yra be galo svarbus esant tokio masto nutukimo ir II tipo diabeto epidemijai visame pasaulyje“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos tyrėja Barbara Kahn.
