Tarp suaugusiųjų plinta šis sutrikimas: atsakę į klausimus, sužinosite, ar nesergate ir jūs

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas tarp suaugusiųjų pasitaiko daug dažniau nei manyta lig šiol, tačiau dažnai yra klaidingai diagnozuojamas. Pastaruoju metu stebimas šio sutrikimo atvejų daugėjimas ir yra manoma, kad šiuo metu nuo jo kenčia 2–5 proc. populiacijos. Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad šis skaičius siekia beveik 9 proc., rašė iflscience.com.

 Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – ne vien vaikų problema.<br> 123rf.com nuotr.
 Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – ne vien vaikų problema.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 24, 2017, 9:24 PM

Mokslininkai įsitikinę, kad toks aktyvumo ir dėmesio sutrikimo atvejų išaugimas turėtų būti laikomas blogų diagnozių praeityje kalte. 

Tam, kad nustatytų tikslesnes diagnozes, tyrėjai sudarė specialų klausimų sąrašą, leidžiantį patikrinti suaugusius asmenis. Klausimai buvo sudaryti remiantis aktyvumo ir dėmesio sutrikimo apibrėžimu, nurodančiu, kad tai yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmi požymiai pasireiškia vaikystėje. 

Jis pasižymi hiperaktyvumu, užmaršumu, impulsyvumu, neatidumu, išsiblaškymu. Yraanoma, kad tai vienas iš dažniausių ir sunkiausių vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų, tačiau retai kalbama, kad tai – didelė problema ir suaugusiųjų tarpe. 

Į mokslininkų suformuluotus klausimus reikia atsakyti "niekada, retai, kartais, dažnai ir labai dažnai". Vėliau šie atsakymai yra konvertuojami į skaičius, kuriuos tyrėjai paverčia diagnoze. Svarbu pabrėžti, kad ne visi klausimai yra vienodai svarbūs ir tik patirtį turintis medikas gali tiksliai nustatyti ar asmuo serga sindromu. 

Kartais šis sutrikimas yra toks sunkus, jog tiesiogiai paveikia ne tik paciento, bet ir jo artimoje aplinkoje esančių asmenų gyvenimo kokybę, gali tekti vartoti vaistus. 

Taikant šį naujai sudarytų klausimų sąrašą, mokslininkai išsiaiškino, kad nuo aktvymo ir dėmėsio sutrikimo kenčia bent 8.2 proc suaugusiųjų. Visgi ne visi šie klausimai idealiai tinka apibrėžti sutrikimui.

Pasak mokslininkų, bent pora iš jų labiau tinka charakterio ypatybei delsimui apibūdinti, kuri nėra tarp pagrindinių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomų.

Vis dėlto, norintys pasitikrinti, ar turi į jį polinkį, turėtų atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau svarbu suprasti, kad tikrą diagnozę gali nustatyti tik savo darbą išmanantis medikas:

1. Kaip dažnai susiduriate su sunkumu įdėmiai klausytis, ką sako pašnekovas, net jeigu jis kalba tik su jumis?

2. Kaip dažnai anksčiau laiko pasišalinate iš susirinkimų ar susitikimų, nepaisant to, kad tikimasi, jog išbūsite iki galo?

3. Kaip dažnai patiriate keblumų norėdami atsipalaiduoti, nepaisant to, kad tai – jūsų laisvadienis?

4. Kaip dažnai bendraudami su kitais juos pertraukiate ir pirmi pabaigiate jų sakinius

5. Kaip dažnai nukeliate planus paskutinei akimirkai

6. Kaip dažnai priklausote nuo kitų žmonių pagalbos bei dėmesio jums?

Studijos autoriai teigė, kad ištyrus daugelio žmonių atsakymus į klausimus bei atsižvelgus į anksčiau taikytą praktiką buvo matyti, jog aktyvumo ir dėmesio sutrikimą nustatant suaugusiems vis dar buvo ieškoma vaikams būdingų simptomų. Sutrikimą diagnozuojant suaugusiam asmeniui jie tampa nebeaktualūs. Štai kodėl medikai tikina, jog pasaulyje dar daug žmonių, kurie savo diagnozės nežino.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.