Erkėms savo aukų tykant ne tik užmiestyje, bet ir gyventojų pamėgtose žaliosiose miestų erdvėse, apsaugoti sveikatą ir nervus gali padėti tik visas kompleksas priemonių. Daugiau sergančiųjų Laimo liga Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) skelbiami duomenys, pernai erkių platinamomis ligomis Lietuvoje sirgo pastebimai daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Sergančiųjų erkiniu encefalitu skaičius perkopė 600, o sergančiųjų Laimo liga – priartėjo prie beveik 3 tūkst.
Lietuva laikoma endemine šalimi, kurioje erkių pernešamos ligos itin dažnos. 2016 m. užregistruoti 633 erkinio encefalito atvejai – beveik dukart daugiau nei 2015-aisiais (336 atvejai). Kasmet nuo erkinio encefalito miršta 1-2 užsikrėtusieji. Daugiau pernai šalyje užregistruota ir Laimo ligos atvejų – 2915, kai 2015 m. sirgusiųjų skaičius buvo 2252. Tiesa, 2016 m. sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo ligomis augo ne tik Lietuvoje, bet ir kituose Europos regionuose.
„Mūsų bendrovės sukaupta klientų sergamumo erkių platinamomis ligomis statistika taip pat rodo, kad Laimo liga yra kur kas dažnesnė nei erkinis encefalitas. Laimo liga būna užsikrėtę net 90 proc. klientų, registruojančių susirgimų erkių platinamomis ligomis atvejus. Daugiausia užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis – Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse“, – skaičiuoja Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas teigia, kad didžiąją dalį – apie 75 proc. – erkių žalų bendrovė užfiksuoja birželio-spalio mėnesiais. „Erkės paprastai nubunda pavasarį, kai vidutinė temperatūra pasiekia 7 laipsnių šilumos ribą, tačiau sergamumas šokteli kiek vėliau, nuo gegužės-birželio mėnesių, kai orai dar labiau įšyla ir gyventojai pradeda daug laiko leisti gamtoje. Erkių sukeltų ligų atvejų pikas pasiekiamas vasaros pabaigoje-rudens pirmojoje dalyje. Tiesa, dėl klimato pokyčių erkės tampa pavojingos vis ilgesnį laikotarpį. Pasitaiko atvejų, kai dėl vėlyvą rudenį įsisiurbusių erkių žmonės į gydytojus kreipiasi net žiemos metu“, – tvirtina A. Gimbickas.
Jam antrina M.Balinskas, pasak kurio, didėjantį sergamumą erkių platinamomis ligomis galima paaiškinti keletu priežasčių. Tarp jų – šylantis klimatas, nulemiantis ilgesnį erkių aktyvumo periodą. Be to, erkės, galinčios užkrėsti pavojingomis ligomis, paplitusios tiek kaimo, tiek ir miesto vietovėse – parkuose, soduose, gyvenamųjų namų kiemuose. Tai reiškia, kad leidžiant laiką lauke, ypač ten, kur gausu aukštesnės žolės bei krūmų, negali būti tikras, kad neįsisiurbs ligą nešiojanti erkė ir nesugadins vasaros atostogų, priversdama jas praleisti jaudinantis dėl savo sveikatos.
5 patarimai vykstantiems į gamtą
A.Gimbickas, tuo tarpu, atkreipia dėmesį, kad dažniausiai erkės tyko aukų ant vešlios žolės ir neaukštų krūmų, jos ypač mėgsta drėgnesnes, prieblandoje esančias vietas. Patekusios ant žmogaus kūno jos ieško tinkamos vietos įsisiurbti, dažniausiai – minkštesnės odos vietos, kurioje būtų daug kraujagyslių. Kaip taisyklė tai – natūralios kūno raukšlės – pakinkliai, kirkšnys, alkūnių vidinės pusės, pažastys, zona už ausų. Todėl vykstant į gamtą, verta įsidėmėti keletą patarimų.
Tinkamai apsirenkite
Vykstant į gamtą patariama apsirengti drabužiais ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, kuo labiau priglundančias prie kūno. Tai apsunkins erkių įsisiurbimo galimybę. Rekomenduoja rinktis šviesius drabužius, nes ant jų galima lengviau pastebėti užropojusį voragyvį.
Naudokite atbaidančias priemones
Atviras kūno vietas bei drabužius rekomenduojama apipurkšti erkes atbaidančiais purškalais, tačiau verta atminti, kad pastarųjų poveikis yra riboto laiko.
Grįžę namo – pasitikrinkite, drabužius išpurtykite lauke
Kaskart grįžus iš gamtos vertėtų apsižiūrėti, ar neparsigabenote su savimi ir nekviestų svečių. O gamtoje dėvėtus drabužius reikėtų išpurtyti lauke ir dar palikti per naktį pakaboti atokiau.
Įsisiurbusią erkę ištraukite paprastai
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, rekomenduojama nedelsiant ją ištraukti, geriausia – pincetu, staigiu judesiu traukiant ją atgal. Sukti pinceto traukimo metu nerekomenduojama, nes erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl jei ją sukiosite, šie kabliukai liks odoje. Traukiant erkę taip pat reikia nepersistengti ir jos nesutraiškyti, nes ligos sukėlėjai yra erkės virškinimo trakte ir seilėse. Dėl tos pačios priežasties traukiant įsisiurbusią erkę patariama nenaudoti jokių tirpalų, nes jie gali priversti erkę aktyviau išskirti seiles, kuriose gali būti ligos sukėlėjų.
Sekite savo savijautą
Pašalinusiam įsisiurbusią erkę gyventojui reikėtų atidžiai save stebėti bent mėnesį – tiek gali užsitęsti erkinio encefalito inkubacinis periodas. Į gydytoją kreiptis būtina, jeigu pajaučiate bendrą silpnumą, pradeda kamuoti galvos, kaulų, raumenų skausmai, pakyla temperatūra, įkandimo vieta parausta ir plečiasi. Tai gali būti požymiai, kad įkandęs parazitas pernešė pavojingą ligą.
Kaip saugoti nervus ir sveikatą
Šiltuoju metų laiku leidžiantiems laiką gamtoje specialistai rekomenduoja imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Pirmoji ir svarbiausia – skiepai nuo erkinio encefalito. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl taip pat patariama dėvėti šviesių spalvų drabužius ir naudoti kraujasiurbius atbaidančius repelentus.
Draudimo specialistai teigia, kad vis daugiau klientš, norėdami užsitikrinti kuo ramesnes visos šeimos atostogas, vis dažniau naudojasi ir galimybe apsidrausti nuo erkių platinamų ligų. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, draudimo apsauga gali praversti.
