Senovės Romoje sklandė legenda, pagal kurią jonažolė kone prilygsta stebuklingajam Joninių paparčio žiedui. Manyta, kad jeigu vidurnaktį pušyne užminsi jonažolę kairiąja koja – prieš tave atsiras stebuklingas žirgas, kuris tave visai nakčiai nuneš į pasakų ir neribotų galimybių šalį.
Jonažolė (lot. Hypericum perforatum) – nereiklus augalas, atsparus temperatūros svyravimams. Žydi visą vasarą – nuo birželio iki rugpjūčio. Būtent tada ji renkama kaip vaistažolė – nupjaunant žydinčias viršūnėles, kurios po to džiovinamos.
Jonažolės nauda
Medicininiais tikslais daugiausiai naudojama viršutinė augalo dalis. Jonažolės cheminėje sudėtyje yra tokoferolių, flavonoidų, eterinio hipericino aliejaus, taninų, vitaminų P, PP, C, karotino, nikotino rūgšties, azuleno, invertuoto cukraus.
Sergant kaulų tuberkulioze ir dizenterija naudojamos jonažolės šaknys.
Patekę į žmogaus organizmą, jonažolių arbatos ir nuovirai „užkuria“ visą grandinę gyvybiškai svarbių procesų, kurie labai naudingi sveikatai. Kartais sakoma, kad tai – vaistas nuo 99 ligų.
Šis augalas garsėja antidepresiniu poveikiu, padeda nuo nerimo, streso, neurozių.
Jonažolė suteikia energijos, senovėje jos arbatos netgi duodavo kariams prieš ilgus varginančius žygius.
Kad pašalintų blogą burnos kvapą, jonažolė būdavo kramtoma, bet ne ilgiau kaip kelias minutes.
Jonažolė gydo galvos skausmą, gerina medžiagų apykaitą, kepenų veiklą, kraujotaką.
Ši vaistažolė taip pat padeda gydant enteritą, lėtinį gastritą, kolitą, lėtinį pielonefritą, funkcinį viduriavimą, peršalimą, gerklės skausmą, opas, stomatitą, nudegimus, parodontozę, dantenų uždegimą, vaginitą, lėtinį ar pūlingą ausies uždegimą, spuogus, mastitą, mažakraujystę, geltą, hemorojų, migreną, kosulį.
Arbata su jonažolėmis sureguliuoja skrandžio ir žarnyno darbą, taip pat stimuliuoja vidinės sekrecijos liaukų funkcijas.
Liaudies medicinos receptai
10 g susmulkintų jonažolių užpilkite 200 ml vandens. Kaitinkite vandens garuose apie 15 minučių, atvėsinkite iki kambario temperatūros. Gerkite po trečdalį stiklinės likus 20 minučių iki valgio. Tą darykite tris kartus per dieną dvi dienas.
Vieną valgomąjį šaukštą džiovintų jonažolių užpilkite stikline verdančio vandens. Palikite pusvalandžiui, nukoškite. Skalaukite burną, gydydamiesi nuo stomatito, gingivito, parodontozės, taip pat galima skalauti gerklę.
3 valgomuosius šaukštus žiedų sumaišykite su 20 g saulėgrąžų arba linų sėmenų aliejaus. Pastatykite tamsioje vietoje (temperatūra ir oro drėgmė normali) 14 dienų. Tai – priemonė gydyti problemiškai, pernelyg riebiai arba pernelyg išdžiūvusiai, veido odai.
Pavojingos jonažolės savybės
Jonažolė, kaip ir visi vaistai, turi nemažai „kontraindikacijų“.
Ją draudžiama vartoti sergant hipertenzija ir nėščioms moterims.
Apskritai jonažolės nepatartina vartoti ilgą laiką – šis augalas lengvai toksiškas. Ilgai vartojant gali prasidėti kepenų skausmai, dilgėlinė, burnoje atsirasti nemalonus kvapas.
Ilgai vartodami jonažolę, vyrai laikinai tampa impotentais. Nutraukus vartojimą, lytinė potencija atsistato per kelias savaites.
Vartojant jonažolę padidėja odos jautrumas ultravioletiniams spinduliams – dėl to gydantis šia vaistažole reikėtų vengti saulės.
Stipri jonažolių arbata gali sukelti skrandžio skausmus.
