Retai atpažįstami simptomai byloja apie psichikos ligą

Liūdesys ir beviltiškumo jausmas yra lengviausiai atpažįstami depresijos simptomai. Tačiau kai kurie požymiai, liudijantys apie šią ligą, ne tokie žymūs. Dažnai žmonės serga net to nesuvokdami ar nepripažindami, rašė prevention.com.

 Depresija yra viena dažniausiai diagnozuojamų psichologinių ligų. Svarbu laiku atpažinti jos simptomus.<br> 123rf.com
 Depresija yra viena dažniausiai diagnozuojamų psichologinių ligų. Svarbu laiku atpažinti jos simptomus.<br> 123rf.com
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 23, 2017, 10:00 PM

„Depresiją ne visuomet lydi liūdesys. Pacientai dažnai nenori pripažinti, kad jų simptomų priežastis yra depresija. Jie painioja šią ligą su silpnumo pojūčiu ar tiesiog nesugeba susieti simptomų su depresija.",— teigė Kalifornijos universiteto profesorius, gydytojas Richard Kravitz.

Svarbiausia teisingai nustatyti problemą, nes kuo anksčiau pradedama gydytis, tuo lengviau vėl atstatyti laimę ir sveikatą. Šie 9 depresijos simptomai gali jus nustebinti:

1. Jaučiamas fizinis skausmas

Psichologinės ligos ir fizinis skausmas turi nemažai panašumų, nes dalijasi kai kuriomis biologinėmis trajektorijomis. Maždaug 75 procentai žmonių, sergančių depresija, jaučia besikartojantį ar chronišką skausmą. Kanados mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog nuo depresijos kenčiantys žmonės net keturiskart dažniau skundžiasi kaklo bei nugaros skausmais. Tai įvyksta, nes psichologiškai blogiau besijaučiantys žmonės daug geriau pastebi kitus skausmus ir lengviau pasiduoda diskomfortui. 

Pilvo bei galvos skausmai, ar tiesiog padidėjęs jautrumas skausmui, taip pat gali būti depresijos simptomai. 2008 metais publikuotas tyrimas atskleidė, jog nelaimingų žmonių smegenų veikla yra sutrikusi, dėl to jie išgyvena daugiau emocijų, tačiau nesugeba su jomis susitvarkyti. Būtent tokiu pat principu jie sunkiau iškenčia ir fizinį skausmą.

2. Pakitęs kūno svoris

Nesuprantate, iš kur atsirado tie keli papildomi kilogramai? Gal pastaruoju metu valgėte daug greitai paruošiamo maisto? Staiga aptingote ir nesinori gaminti bei apsipirkinėti? Saldus, nesveikas maistas pakelia hormono seratonino, kuris atsakingas už nuotaiką, lygį, tačiau ilgainiui tokie valgymo įpročiai tik pablogina situaciją. Priaugama svorio, jaučiama kaltė, gėda, o ir pagrindinė tokio valgymo priežastis lieka neišgydyta. 

Žurnale Obesity publikuotas tyrimas patvirtina, jog ypač stiprus stresas ir depresija sunkina lieknėjimo procesą. Kenčiantiems žmonėms sunkiau prisiversti laikytis svorio metimo principų ir strategijų. 

Kita vertus, kai kurie depresija sergantys žmonės, atvirkščiai, apetitą praranda ir numeta itin daug svorio. 

3. Nevaldomos emocijos

Depresija sergantys žmonės dažnai jaučiasi suirzę, pikti, nusivylę. Tyrimai rodo, jog net 54 procentai tokių žmonių jautėsi priešiški, niūrūs, pikti bei buvo linkę dažniau veltis į ginčus su aplinkiniais. 

„Kai jaučiamės blogai, daug lengviau pasiduoti visoms kitoms negatyvioms emocijoms“,— tikino klinikinės psichiatrijos profesorius Simon Rego.

4. Nejaučiama jokių emocijų

„Dažniausiai jaučiamės motyvuoti rytais išlipti iš lovos, eiti į darbą, sportuoti, socializuotis ar tiesiog pasigaminti pusryčius. Tačiau depresijos kamuojami žmonės to nejaučia.“,—teigė profesorius Rego.

Depresija gali atimti iš žmogaus tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas. Bejausmis, zombiškas elgesys yra viena pagrindinių psichologinės ligos indikacijų. Dažnai tokiomis ligomis sergantys žmonės atrodo šalti, nutolę, jie stumia šalin artimiausius ir mylimiausius žmones.

5. Išgeriama daugiau alkoholio

Daugiau nei trečdalis depresijos kamuojamų žmonių turi problemų su alkoholiu. Žinoma, viena stiklinė gali padėti nusiraminti, tačiau išgėrus daugiau negatyvios emocijos tik sustiprėja. Kyla liūdesys, nerimas, pyktis ir net agresija. Svarbu suprasti, jog alkoholis problemų neišsprendžia ir nebūtina išgerti daug, kad išsivystytų priklausomybė.

6. Prisirišama prie socialinių tinklų bei interneto

Bet koks perdėtas prisirišimas prie virtualaus pasaulio yra depresijos požymis. Keletas tyrimų nustatė, jog žmonės, kurie impulsyviai prisijunginėdavo prie socialinių tinklų ir internetu bendravo su kitais daugiau nei realybėje, buvo labiau linkę sirgti depresija. 

Tokie žmonės dažniau jausdavosi vieniši, todėl savo skausmą malšindavo virtualiu bendravimu. Žinoma, priklausomybė nuo interneto ir depresija yra skirtingos diagnozės, tačiau itin dažnai jos persipina tarpusavyje.

7. Dažniau pasiduodama svajonėms bei fantazijoms

Pastaruoju metu dažniau pasiduodate fantazijoms apie laimingą gyvenimą? Harvardo universiteto psichologai  tikina, jog laimingiausi esame, kai mūsų mintys tvirtai siejasi su esamuoju momentu, o kai per daug galvojame apie hipotetines situacijas, būtus ir nebūtus dalykus, lengviau pasiduodame ilgesingumui ir nerimui,

8. Sunku priimti sprendimus

Žmogus per dieną priima vidutiniškai 70 sąmoningus sprendimus, teigia Kolumbijos universiteto tyrimas. Dauguma šių sprendimų nėra sudėtingi, juos priimdami per daug nesusimąstome, tai vyksta automatiškai. Tačiau nuo depresijos kenčiantiems žmonėms net paprasti kasdieniai pasirinkimai gali atrodyti neįprastai sunkūs. 

„Kai sergame depresija, kognityviniai procesai sulėtėja. Nedideli dalykai, apie kuriuos paprastai nė negalvojame, staiga virsta komplikuotais sprendimais.“,—aiškino jau anksčiau minėtas profesorius Simon Rego.

9. Nustojama savimi rūpintis

Galbūt niekada neskyrėte per daug dėmesio savo išvaizdai, tačiau depresija sergantys žmonės dažnai nustoja savimi rūpintis visai. 2014 metais atliktoje apklausoje, net 61 procentas žmonių, kurie skundėsi prasta dantų ir burnos būkle, taip pat kentėjo ir nuo depresijos. Mokslininkai sutinka, jog sumažėjęs noras rūpintis išoriniu grožiu ir sveikata, rodo, jog ir viduje žmogus kenčia nuo daugybės problemų.

Šie elgesio pakitimai signalizuoja apie prastą psichologinę būklę. Depresija yra viena dažniausiai diagnozuojamų psichologinių ligų, tačiau dar daugiau jos atvejų lieka neatpažinti. Svarbu laiku kreiptis į specialistus, kurie galės suteikti profesionalią pagalbą. Negalima ignoruoti pirmųjų požymių, nes vėliau jie gali peraugti į dar didesnes problemas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.