Medikas darbo sukeltą įtampą pamiršta neįprastu būdu

Jei nori sau įteikti dovaną, eik sportuoti. Tokios taisyklės laikosi vilnietis gydytojas Aušvydas Patašius (33 m.), kurio aistra tapo fechtavimasis. Prieš septynerius metus pirmą kartą paėmęs į ranką špagą vyras susižavėjo aristokratiška sporto šaka.

  Fechtavimasis medikui padeda įveikti stresą.<br> 123rf.com nuotr.
  Fechtavimasis medikui padeda įveikti stresą.<br> 123rf.com nuotr.
 Fechtavimasis medikui padeda įveikti stresą.<br> E. Paukštės nuotr.
 Fechtavimasis medikui padeda įveikti stresą.<br> E. Paukštės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 27, 2017, 9:27 AM

Kiekviena dvikova Nacionalinio vėžio instituto gydytojui teikia poilsį nuo įtemptų darbų, nors fechtuojantis taip pat būtina susikaupti ir psichologiškai nepalūžti.

„Kadangi daug laiko praleidžiu operacinėje, man smagu, kad galiu pakeisti aplinką ir pamiršti visus darbus. Galiu atsipalaiduoti ir sustiprėti fiziškai“, – prisipažino urologas A.Patašius.

Po treniruotės grįžęs namo jis būna geros nuotaikos, todėl kitą dieną gali daug dirbti. Vyras jaučiasi įsikrovęs naujos energijos.

Operacijos gydytojui yra kasdienybė.

„Tokio fizinio krūvio, kuris tenka akmenskaldžiui, mes nepatiriame, bet emociškai būname nuvargę, negalime pasigirti gera reakcija.

Kai kurios raumenų grupės būna net pamirštos, nes dirbant chirurgu jų nereikia. Bet atėjus į treniruotę, galima tai ištaisyti“, – pripažino A.Patašius.

Fechtavimusi gydytojas susidomėjo atsitiktinai. Kartą Lietuvos fechtavimo federacijos vadovė paprašė A.Patašiaus, kaip gydytojo, pagloboti varžybų dalyvius.

Tai nebuvo sudėtinga, nes rungėsi vaikai, keliems varžybų dalyviams teko uždėti tvarstį, šiek tiek pašaldyti atsiradusias mėlynes.

Kadangi mediką labiau traukia nepopuliarios sporto šakos, pavyzdžiui, lėkščiasvydis, jis nutarė išbandyti ir fechtavimąsi.

Jis pradėjo nuo mažų žingsnių viename Kauno klube, nes tada dar studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentūroje.

Dėl organizacinių gebėjimų rengti vaikų tarptautines varžybas A.Patašius greitai padarė karjerą ir tapo Lietuvos fechtavimo federacijos viceprezidentu.

Medikas puoselėja viltį, kad fechtavimusi susižavės ir neįgalieji. Šiemet pavasarį kartu su bendraminčiais jis pradėjo mokyti fechtuotis neįgaliuosiuos.

To iki šiol dar nebuvo Lietuvoje.

Mančiškėje kartu su asociacija, vienijančia paraplegikus – žmones, kurių dalis kūno yra suparalyžiuota, buvo surengtos fechtavimosi treniruotės. Į šį renginį buvo pakviestas vienas estų treneris iš Narvos, sukaupęs daug patirties.

„Nuo paraplegijos kenčiantiems žmonėms parodėme, kad fechtavimasis gali būti įdomus ir prasmingas užsiėmimas. Pirmi žingsniai jau padaryti, esame sukūrę šios veiklos strategiją.

Klubų, kuriuose galės prisiglausti būsimi neįgalūs sportininkai, mes taip pat turime“, – tikino A.Patašius.

Neįprastą sporto rūšį pasirinkęs gydytojas tik prieš septynerius metus pirmą kartą paėmė špagą į ranką. Išmokęs valdyti šį ginklą vyras bent kartą per savaitę velkasi specialią aprangą, saugančią nuo smūgių.

Anksčiau A.Patašius skirdavo šiam pomėgiui bent tris vakarus per savaitę.

Nė karto nebuvo, kad gydytojas nusiviltų fechtavimosi treniruote ar varžybomis. Intensyviai sportuodamas jis jau sulaužė apie dešimt špagų, o gera špaga kainuoja apie 150 eurų.

Medikas kaunasi dviem ginklais – špaga ir kardu. Špaga – ginklas, kuriuo reikia gerbti priešininką. Negalima smūgiuoti visu korpusu, nes tikslas – špagos galiuku paliesti bet kurią priešininko kūno vietą.

„Dvikova vyksta mažoje erdvėje, kur galima taikyti įvairias strategijas. Svarbūs keli momentai – reikia pagauti priešininką klystant arba turi būti toks gudrus, kad galėtum jį suklaidinti savo judesiais“, – špagavimosi subtilybes atskleidė gydytojas.

Fechtavimasis nėra pavojinga sporto šaka, nors būna sunku išvengti mėlynių.

2012 metais vykusių Londono olimpinių žaidynių apžvalga rodo, kad pagal traumų dažnumą fechtavimasis yra kur kas mažiau pavojingas nei badmintonas.

„Pradėjus fechtuotis, pagerėja kūno laikysena – nuo pirštų galiukų pėdoje iki viršugalvio.

Aš tai vertinu kaip gerą dovaną sau.

Fechtuojantis negalima būti susikūprinusiam, susilenkusiam ar pasisukusiam į vieną kurį nors šoną, nes tada traumų neišvengiama“, – pripažino A.Patašius.

Ši sporto šaka tinka tiek vyrams, tiek moterims. Ilgainiui tai tampa aistra, nors iš šalies žiūrint atrodo, kad tai tik nekaltas pasibadymas špagomis.

Atstumas tarp varžovų nėra didelis, jie atrodo labai įsitempę, bet kai pavyksta kam nors palaužti gynybą, liejasi daug emocijų.

Nuo smūgių apsauganti fechtavimosi apranga nėra sunki. Vienintelis jos trūkumas – pirties efektas, nes kovojant kūnas mažiau kvėpuoja, žmogus jaučiasi lyg būtų atsidūręs pirtyje. Kai kam tai patinka – ypač tiems, kurie nori siekti tobulų kūno linijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.