Lietuvių įpročiai gąsdina medikus – tenka persodinti kepenis

Pastarąjį dešimtmetį sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis išaugo daugiau kaip dukart. Riebūs valgiai ir alkoholis – kepenų priešai. Tai žino daugelis, tačiau nedaug kas susimąsto, kad kepenis alina vaistai.

 Piktnaudžiavimas vaistais lemia rimtus susirgimus.<br> 123rf.com nuotr.
 Piktnaudžiavimas vaistais lemia rimtus susirgimus.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-03-27 10:41, atnaujinta 2018-03-27 14:28

Ne­saugus vaistų var­to­ji­mas Lie­tuvo­je yra di­de­lė prob­le­ma. Ke­penų pa­žei­di­mus dėl vais­tų var­toji­mo ga­li suš­velnin­ti tam tik­ri auga­lų de­ri­niai. Taip tei­gė Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Kau­no klini­kų gast­roen­te­ro­lo­gė do­cen­tė Jolan­ta Šums­kie­nė. 

Yra ži­no­ma net apie tūks­tan­tį vais­tų ir žo­li­nių pre­pa­ra­tų, galin­čių sut­rik­dy­ti ke­pe­nų veik­lą. Tai ne tik pla­čiai var­to­ja­mi an­tibio­ti­kai, pre­pa­ra­tai nuo gry­be­lio, vais­tai nuo už­de­gi­mo, tu­ber­kulio­zės ar aler­gi­jos.

Šiam są­ra­šui taip pat prik­lauso vais­tai nuo pa­di­dė­ju­sio kraujos­pū­džio, dep­re­si­jos, epi­lep­si­jos, psic­ho­zės, ana­bo­li­niai ste­roi­dai, hor­mo­ni­nės kont­ra­cep­ci­jos me­dika­men­tai, cho­les­te­ro­lio kie­kį maži­nan­tys sta­ti­nai.

Pa­gal an­ti­bio­ti­kų su­var­to­ji­mą Lie­tu­va uži­ma de­šim­tą­ją vie­tą Euro­pos Są­jun­go­je.Tai ro­do, kad mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai neį­ver­tina grės­mių, ky­lan­čių dėl šių vaistų ša­lu­ti­nio po­vei­kio, jie net už­ sii­ma sa­vi­gy­da.

Dau­giau kaip pu­sė ša­lies gyven­to­jų, ku­rių am­žius nuo 18 iki 85 me­tų, kas­dien gy­do­si vais­tais. Net treč­da­lis jų ne­si­va­do­vau­ja vais­tų var­to­ji­mo inst­ruk­ci­jo­mis.

Me­di­ka­men­tų po­vei­kis su­da­ro apie treč­da­lį vi­sų ke­pe­nų ne­pakan­ka­mu­mo prie­žas­čių. Tai sunkus svei­ka­tos sut­rik­dy­mas, net trims ket­vir­ta­da­liams to­kių li­gonių bū­ti­na per­so­din­ti ke­pe­nis. Apk­lau­sos ro­do ir tai, kad daugiau kaip treč­da­lis Lie­tu­vos gyven­to­jų nė­ra pa­vyz­din­gi pa­cientai – ne vi­sa­da ge­ria vais­tus taip, kaip pa­ta­ria gy­dy­to­jas.

Kas antras vy­res­nio am­žiaus žmo­gus kasdien var­to­ja bent vie­ną pre­pa­ratą, kas penk­tas var­to­ja me­di­kamen­tus re­gu­lia­riai, bet ne kasdien, kas ket­vir­tas – pa­gal po­reikį ir tik pen­ki iš šim­to ne­var­to­ja jo­kių me­di­ka­men­tų. Ke­pe­nų nes­kau­da, nes jos netu­ri skaus­mo re­cep­to­rių.

Gy­dyto­ja J.Šums­kie­nė įs­pė­jo – jei kepe­nys pa­žeis­tos dėl vais­tų, kli­niki­niai po­žy­miai ga­li „mėg­džio­ti“ be­veik vi­sas ke­pe­nų li­gas. Ape­ti­to sto­ka, svo­rio kri­timas, silp­nu­mas, nuo­var­gis – to­kie ne­ga­la­vi­mai ga­li kamuo­ti ne tik ser­gant ke­pe­nų, bet ir ki­to­mis li­go­mis.

To­kiais at­vejais bū­na su­dė­tin­ga nus­ta­ty­ti, ko­dėl žmo­gus pras­tai jau­čia­si. Į ūmi­nį vi­ru­si­nį he­pa­ti­tą pana­šus sind­ro­mas ga­li bū­ti ir dėl vais­tų, ku­rie pa­žei­dė ke­pe­nis, o ty­ri­mai ga­li ro­dy­ti tik ne­žy­mų ke­pe­nų fer­men­tų pa­di­dė­ji­mą. Ka­dan­gi nė­ra spe­ci­fi­nio gy­dymo, rei­kia ži­no­ti, kas yra ke­pe­nų drau­gai, o kas – prie­šai.

Svar­bu ne­pikt­nau­džiau­ti me­di­ka­mentais, al­ko­ho­liu, o gy­dy­to­jui paskyrus vais­tus, ku­rie su­ke­lia ne­pagei­dau­ja­mą po­vei­kį, bū­ti­na re­gulia­riai at­lik­ti ke­pe­nų fer­men­tų ty­ri­mus, nau­do­ti pro­fi­lak­ti­nes prie­mo­nes ke­pe­nų ap­sau­gai. Yra ži­no­ma, kad kai ku­rių augalų ekst­rak­tai, ge­ri­nan­tys virš­kini­mo ir ke­pe­nų veik­lą, pa­si­žy­mi ir ap­sau­gi­niu ke­pe­nų po­vei­kiu.

Gy­dy­to­ja gast­roen­te­ro­lo­gė J.Šums­kie­nė atk­rei­pė dė­me­sį, kad yra ne vie­nas ke­pe­nims ver­tin­gas auga­li­nės kil­mės jun­gi­nys:

„Remian­tis moks­li­niais ty­ri­mais gali­ma teig­ti, kad auga­lų de­ri­nys iš si­li­ma­ri­no (tik­rų­jų mar­gai­nių ekst­rak­to), kur­ku­mi­no (dar­ži­nių ci­ber­žo­lių ekst­rak­to), pi­pe­ri­no (juo­dų­jų pi­pi­rų ekst­rak­to) ir kitų auga­li­nių kom­po­nen­tų ga­li turė­ti tei­gia­mą po­vei­kį ke­pe­nų veiklai, ke­pe­nų ląs­te­lių re­ge­ne­ra­ci­jai, pa­dė­ti ap­si­sau­go­ti nuo ke­pe­nų surie­bė­ji­mo, pa­ša­lin­ti ke­pe­nų pažei­di­mus, at­si­ran­dan­čius dėl vaistų var­to­ji­mo.“

Si­li­ma­ri­nas – vie­na la­biau­siai iš­ty­ri­nė­tų me­džia­gų. Kas­met paskel­bia­ma dau­giau kaip 100 moksli­nių pub­li­ka­ci­jų, ku­rios pat­virti­na iš tik­rų­jų mar­gai­nių ekstrak­to iš­gau­na­mos me­džia­gos – si­li­ma­ri­no nau­dą ke­pe­nims.

Ty­ri­mai ro­do, kad si­li­ma­ri­nas ma­ži­na ri­zi­ką pa­tir­ti vais­tų sukel­tą ke­pe­nų pa­žai­dą be­veik treč­ da­liu, ska­ti­na ke­pe­nų ląs­te­lių atsi­nau­ji­ni­mą, vei­kia kaip an­tioksi­dan­tas – slo­pi­na lais­vų­jų ra­dika­lų su­si­da­ry­mą, mal­ši­na už­degi­mus, neut­ra­li­zuo­ja tok­si­nus, stip­ri­na na­tū­ra­lų ap­sau­gos mecha­niz­mą.

Re­mian­tis moks­li­niais ty­rimais, si­li­ma­ri­nas kar­tu su kurkumi­nu vei­kia efek­ty­viau nei kiekvie­na me­džia­ga ats­ki­rai, o pi­peri­nas di­di­na si­li­ma­ri­no su­kel­tą bio­lo­gi­nį po­vei­kį. Dar­ži­nių ci­ber­žo­lių šak­niastie­biuo­se gau­su nau­din­gų jun­gi­nių. Nus­ta­ty­tos maž­daug 235 su­dedamosios da­lys, iš ku­rių svar­biau­sias yra kur­ku­minas.

Ši me­džia­ga ap­sau­gonuo kepe­nų su­rie­bė­ji­mo, ska­ti­na tul­žies iš­sis­ky­ri­mą, pa­lai­ko nor­ma­lią ke­pe­nų ir virš­ki­ni­mo veik­lą. Kurku­mi­nas pa­si­žy­mi ap­sau­gi­niu po­vei­kiu, kai ke­pe­nys yra pa­veiktos net to­kių veik­lių­jų me­džia­gų kaip pa­ra­ce­ta­mo­lis. Yra įro­dy­tas kur­ku­mi­no po­veikis, kai rie­bė­ja ke­pe­nys.

Kur­kumi­no vei­ki­mas iš­tir­tas ir pat­virtin­tas taip pat gy­dant pank­reati­tą, art­ri­tą, už­de­gi­mi­nės kil­mės žar­ny­no li­gas, ko­li­tą, gast­ri­tą, įvai­rias aler­gi­jas.

„Eks­pe­ri­men­ti­niai duo­me­nys lei­džia ma­ny­ti, kad veik­lio­sios me­džia­gos kur­ku­mi­noi­dai ma­žina rie­ba­lų kau­pi­mą­si ke­pe­ny­se ir ap­sau­go jas nuo su­rie­bė­ji­mo“, – tei­gė gy­dy­to­ja gast­roen­te­ro­lo­gė J.Šums­kie­nė.

Daug vil­čių tei­kia tai, kad varto­jant kur­ku­mi­ną nus­ta­ty­ti reikš­min­gi po­ky­čiai – kū­no ma­sės indek­so, gliu­ko­zės, bend­ro­jo cho­leste­ro­lio, ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nų kie­kio krau­jy­je ma­žė­ji­mas. Ty­rimai atsk­lei­dė, kad kur­ku­mi­nas ga­li stab­dy­ti ke­pe­nų ran­dė­ji­mą. Nors kur­ku­mi­nas nau­din­gas ke­pe­nims, or­ga­niz­mas pa­si­sa­vina tik ne­di­de­lę jo da­lį – vos 10– 15 pro­cen­tų.

Spren­džiant šį galvo­sū­kį moks­li­nin­kams pa­vy­ko įro­dy­ti, kad pi­pe­ri­nas net iki 20 kar­tų di­di­na kur­ku­mi­no pa­si­savi­ni­mą. Ši iš­va­da svar­bi – kad kur­ku­mi­nas tik­rai veik­tų, jį reikia var­to­ti kar­tu su pi­pe­ri­nu. Pi­pe­ri­nas ver­tin­gas ne tik tuo, kad ge­ri­na nau­din­gų mais­ti­nių me­džia­gų pa­si­sa­vi­ni­mą.

Jis taip pat ska­ti­na rie­ba­lų ląs­te­lių irimą,tu­ri an­ti­mik­ro­bi­nių, opas gydan­čių sa­vy­bių, ak­ty­vi­na ka­sos sul­čių fer­men­tą li­pa­zę, sti­mu­liuoja virš­ki­ni­mo pro­ce­suo­se da­lyvau­jan­tį fer­men­tą ami­la­zę. Jį pata­ria­ma var­to­ti, jei yra virš­ki­namo­jo trak­to sut­ri­ki­mų, su­lė­tė­ja me­džia­gų apy­kai­ta.

Si­li­ma­ri­nas, kur­ku­mi­nas, pipe­ri­nas – tai auga­li­niai kompo­nen­tai, ku­rie su­tei­kia visa­pu­siš­ką pa­gal­bą ke­pe­nims. Yra ne­ma­žai to­kių pa­cien­tų, ku­riems nau­din­ga pa­si­rink­ti bū­tent šį Lietu­vo­je dar nau­ją bū­dą pa­dė­ti kepe­nims.

Gy­dy­to­ja J.Šums­kie­nė išs­ky­rė tris pa­cien­tų gru­pes. Vie­na jų – tai pa­cien­tai, ku­rie nuo­lat ar di­de­lė­mis do­zė­mis varto­ja vais­tus, ga­lin­čius su­kel­ti kepe­nų pa­žei­di­mus, to­kiu at­ve­ju gali­ma skir­ti si­li­ma­ri­no ir ge­riau pa­si­sa­vi­na­mo kur­ku­mi­no de­ri­nį kaip pro­fi­lak­ti­nę prie­mo­nę ar­ba kaip pa­pil­do­mą prie­mo­nę gre­ta pag­rin­di­nio gy­dy­mo.

Ki­ta gru­pė – as­me­nys, tu­rintys ke­pe­nų rie­bė­ji­mo ri­zi­kos veiksnių, ypač ta­da, jei gre­sia me­džiagų apy­kai­tos sut­ri­ki­mai ar metabo­li­nis sind­ro­mas, li­pi­dų apy­kaitos sut­ri­ki­mas (hi­per­li­pi­de­mi­ja). Net aš­tuo­ni iš de­šim­ties žmonių ne­nu­jau­čia, kad jų ke­pe­nys jau su­rie­bė­ju­sios, o tai – var­tai įvai­rioms li­goms.

Šis de­ri­nys tin­ka­mas ir kaip prie­mo­nė, ap­sau­gan­ti ke­pe­nis nuo jas ža­lo­jan­čių veiks­nių, – nes­veiko mais­to, al­ko­ho­lio, vi­ru­sų, nejud­raus gy­ve­ni­mo bū­do. Ke­pe­nys – neat­sie­ja­ma virš­kina­mo­jo trak­to da­lis.

Var­to­jant me­di­ci­ni­nius pre­pa­ra­tus, tu­rinčius po­vei­kį ke­pe­nims, ne ma­žiau svar­būs ir ki­ti kom­po­nen­tai, pade­dan­tys neiš­ba­lan­suo­ti virš­kini­mo: žar­ny­nui – vais­ti­nės medet­kos, skran­džiui – siau­ra­la­piai gys­lo­čiai, inks­tams – di­džių­jų dilgė­lių la­pai, rau­me­nų spaz­mams – pui­kių­jų bi­jū­nų šak­nys.

Gy­dy­to­ja J.Šums­kie­nė taip pat įs­pė­jo, kad no­rint tau­so­ti ke­penis rei­kia at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpročių, ug­dy­ti svei­ką gy­ven­se­ną, regu­liuo­ti kū­no svo­rį, veng­ti per­sival­gy­mo ir nu­tu­ki­mo.

Kai spor­tuo­da­mas ar dirb­damas žmo­gus ima brauk­ti pra­kaitą, gel­bė­ja ir ke­pe­nis nuo su­riebė­ ji­mo. To­kia mankš­ta tu­rė­tų bū­ti kiek­vie­no die­not­var­kė­je.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.