Dėl šios priežasties gali nusilpti imuninė sistema, paūmėti lėtinės ligos, prasidėti alergija, cukrinis diabetas ar širdies bei kraujotakos sutrikimai. Kas dažniausiai lemia vieno sudėtingiausių žmogaus kūne vykstančių procesų – virškinimo negalavimus?
Virškinant maistas susmulkinamas ir suskaidomas, o netirpios medžiagos virsta tirpiomis. Tačiau yra daug veiksnių, kurie sutrikdo šį procesą. Vienas svarbiausių – mitybos ypatumai.
Ilgai verdamas, kepamas ar troškinamas valgis nėra maistingas.
Šaldytas ir vėl atšildytas maistas taip pat turi menką vertę, nors tai daryti patogu, nereikia gaišti ruošiant valgyti. Užkandžiavimas perdirbtais produktais, pusgaminiais irgi taupo laiką, tačiau tokia mityba ilgainiui atsigręžia prieš patį valgytoją.
Išgryninti ir koncentruoti maisto produktai rodo, kad žmonės vis mažiau gauna būtinų maistinių skaidulų, vitaminų.
V.Skirkevičius pabrėžė, kad tikru išbandymu skrandžiui, kepenims, tulžiai ir kasai tampa blogi įpročiai.
Amžinas skubėjimas, nuolatinė nervinė įtampa ir nemokėjimas atsipalaiduoti dažnai atima malonumą valgyti, sotumo jausmą ir palaimą, kurią žmonės anksčiau jausdavo lėtai kildami nuo stalo.
Su amžiumi natūraliai žmogaus organizme esančių virškinimo fermentų aktyvumas mažėja, todėl blogiau pasisavinamos maistinės medžiagos, atsiranda virškinimo sutrikimų požymiai, lengviau priaugama svorio.
Virškinimas sutrinka ir dėl nejudraus gyvenimo būdo. „Dažnai susiduriantiems su virškinimo sutrikimais rekomenduojama papildyti mitybą veikliaisiais fermentais, kurie padeda natūraliu būdu užkurti virškinimo variklį“, – patarė fitoterapeutas.
Kuo naudingi fermentai?
Kad maistas taptų energijos šaltiniu, į virškinimą turi įsitraukti biologiškai aktyvios medžiagos.
Taikant šiuolaikines biotechnologijas įmanoma išskirti fermentų iš grybų, kurie pasižymi gyvybingumu ir aktyvumu.
Pavyzdžiui, fermentas amilazė angliavandenius paverčia gliukoze. Lipazė atsakinga už riebalų skaidymą, dėl jos poveikio riebalai virsta riebalų rūgštimis. Proteazė skaido baltymus į aminorūgštis. Celiulazė suskaido ląstelieną iki gliukozės. Glukoamilazė skaido gliukozę. Laktazė suteikia pagalbą asmenims, kurie sunkiai virškina šviežius pieno produktus.
Plataus spektro augalinės kilmės virškinimo fermentai išlieka aktyvūs žmogaus kūno temperatūroje ir nepraranda aktyvumo įvairiose virškinamojo trakto terpėse.
„Dažnai žmonės nežino, kad kelių fermentų neužtenka, jų reikia kur kas daugiau. Iš septynių fermentų sudaryto komplekso privalumas yra tas, kad jis padeda virškinti skirtingos rūšies medžiagas: baltymus, angliavandenius, daug riebalų turintį maistą, net ląstelieną“, – pasakojo fitoterapeutas V.Skirkevičius.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad sutrikus virškinimui padeda ne tik iš grybų išskiriami fermentai, bet ir kiti biologiškai aktyvūs junginiai.
V.Skirkevičius atkreipė dėmesį, kad šalia fermentų būtina į pagalbą pasitelkti ir augalines medžiagas. Tai gali būti tikrųjų margainių ir eleuterokokų ekstraktai, geltonųjų gencijonų bei paprastųjų kiaulpienių šaknų milteliai.
Nuo seno liaudies medicinoje šie augalai užima išskirtinę vietą, nes ne tik skatina virškinimą skrandyje, bet ir aktyvina kepenų bei tulžies pūslės, žarnyno veiklą.
„Virškinimas nėra vien skrandžio reikalas, augalinės medžiagos užtikrina visos virškinimo sistemos harmoniją“, – pabrėžė V.Skirkevičius.
Vaistingieji augalai netiesiogiai skatina kasos fermentų gamybą ir jų išsiskyrimą. Jei šių fermentų trūksta arba jie būna nepakankamai aktyvūs, ima varginti pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo ar skrandžio skausmai.
Tikrieji margainiai – vienas dažniausiai vartojamų augalų, kuris tausoja kepenis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrųjų margainių vaisiuose esanti veiklioji medžiaga silimarinas veikia medžiagų apykaitą, turi poveikį ne tik virškinimo, bet ir imuninei, širdies bei kraujagyslių sistemai. Silimarinas pasižymi antioksidaciniu poveikiu kepenims, regeneruoja pažeistas kepenų ląsteles.
Ką daryti, jei skrandis silpnas, „berūgštis“? Fitoterapeutas priminė, kad gali padėti tonizuojantys kartumynai, gaunami iš vaistinių augalų. Prie tokių augalų priskiriami geltonieji gencijonai, paprastosios kiaulpienės.
Yra žinoma, kad maža kartumynų dozė skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o didelė dozė pasižymi priešingu poveikiu – mažina šių sulčių išsiskyrimą, slopina apetitą ir mažina skrandžio uždegimą.
Geltonųjų gencijonų ir paprastųjų kiaulpienių šaknų ekstraktai gelbėja ir tada, kai vargina pilnumo jausmas, pilvo pūtimas dėl žarnyne susikaupusių dujų.
Šie augalai teigiamai veikia kepenų, tulžies pūslės, taip pat kasos darbą.
Nuo seno kinų medicinoje juodųjų eleuterokokų šaknys vertinamos kaip veiksminga priemonė. Šie augalai vadinami adaptogenu, nes gerina nervų impulsų sklidimą centrinėje nervų sistemoje. Adaptogenai reguliuoja ne tik nervų sistemos, bet ir imuninės, endokrininių sistemų reakciją į stresą.
Kadangi virškinimo negalavimai susiję su nervų sistemos ypatybėmis, juodųjų eleuterokokų būna įvairios sudėties mišiniuose, kurie skirti virškinimui gerinti.
Juodųjų eleuterokokų šaknys praverčia, kai žmogus kenčia nuo streso. Stresas – rimta kliūtis virškinimui, nes gali paralyžiuoti bet kurią virškinamojo trakto vietą, pavyzdžiui, sukelti uždegimą, o tai reiškia, kad silpnėja atsparumas įvairioms infekcijoms.
Stresas gali išprovokuoti stemplės spazmus, didinti druskos rūgšties kiekį skrandyje ar sukelti nevirškinimą. Dėl streso žarnyne silpnėja maistinių medžiagų pasisavinimas, lėtėja metabolizmas, sutrinka skysčių apykaita, prasideda viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
„Eleuterokokas yra svarbus augalas tokių negalavimų kamuojamiems pacientams, taip pat tinkamas sergantiems cukriniu diabetu.
Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad virškinimui naudingiausias yra eleuterokokų šaknų sausasis ekstraktas“, – patarė V.Skirkevičius.
Tyrimai rodo, kad vartojant aštuonias savaites juodųjų eleuterokokų šaknų ekstraktą mažiau kaupiasi riebalų kepenų ląstelėse.
Tačiau virškinimo sistemos problemų neįmanoma išspręsti viena kapsule.
Fitoterapeutas V.Skirkevičius priminė, kad svarbiausia gerbti savo kūną ir nepamiršti, kad žmogus yra gamtos dalis: „Būkime arčiau gamtos, maitinkimės gyvu maistu, venkime cheminių preparatų tol, kol galime be jų apsieiti.
Augaluose slypinti galia yra neįkainojama, kai žinome, kaip ją teisingai panaudoti.“
