Oda – didžiausias žmogaus organas – reaguoja tiek į vidinius, tiek į išorinius veiksnius.
Todėl išsivysto daugiausia būtent odos onkologinių ligų.
Didelę patirtį sukaupęs Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Jonas Rėklaitis įsitikinęs – kova su odos vėžiu bus sėkminga, jei žmogus rūpinsis savimi.
Odos vėžys – viena dažniausių piktybinių ligų. Jei ateityje žmonės gyvens apie 120 metų, didelė tikimybė, kad didžioji jų dalis sirgs odos vėžiu.
„Jeigu mes galėtume sulaukti 120 metų, beveik visi turėtume piktybinį odos naviką“, – įsitikinęs onkologas J.Rėklaitis.
– O kaip keičiasi oda su amžiumi?
– Dažnai besikeičiančios ląstelės senstant išsigimsta, mutuoja ir tai sukelia vėžį. Bet odos vėžys susijęs ne tik su amžiumi. Daug ką lemia odos tipas, buvimas saulėje, žvarbus oras, šaltis. Visa tai sendina odą.
Gera žinia tik ta, kad odos vėžys yra bene sėkmingiausiai gydoma onkologinė liga. Įtraukus sergamumą odos vėžiu ir mirštamumą nuo jo į Vėžio registrą, šie duomenys netgi gerina bendrą situaciją Lietuvoje.
Didžioji dalis odos vėžio (bazaliomos) nustatoma ankstyvosios (pirmos) stadijos ir beveik 100 procentų atvejų yra išgydomi, išskyrus melanomą.
– Kuo ypatinga yra melanoma?
– Nors melanoma nustatoma kur kas rečiau – Lietuvoje kasmet odos vėžio nustatoma keli tūkstančiai naujų atvejų, o melanomos – apie 350, ji gali žaibiškai plisti kaip piktybinė kraujo liga. Tokiais atvejais medikai gali būti bejėgiai.
Kita vertus, odos vėžio registravimas yra slidus reikalas, nes Dienos chirurgijos centre nudeginus lazeriu kokį nors darinį galima net neįtarti, kad tai buvo odos vėžys – tam reikia histologinio tyrimo arba biopsijos.
Būna ir taip, kad gydytojai šalina kokį nors odos darinį kaip kosmetinį defektą, bet nežino, ką šalina. Yra ir tokių žmonių, kurių pusė veido supūva, bet jie nesikreipia į gydytoją.
Dalis melanomų atsiranda ne iš apgamų ir būna labai agresyvios. Ši liga gali būti be akivaizdžių pirminių židinių. Tokių melanomų diagnostika yra kebli, gali būti daugybinių metastazių visame organizme, o jų kilmė – neaiški.
Šis procesas trunka daug metų. Blogai, jei žmogus mato, kad atsirado neaiškus darinys ant odos, ir delsia kreiptis į gydytoją. Matyt, daug ką lemia psichologinės priežastys. Gal baimė išgirsti vėžio diagnozę? Tarp mano pacientų pasitaiko net medikų, kurie žino, kas yra melanoma, bet ją toliau augina.
Gal mano, kad tai išnyks savaime, bet tai – tik savęs apgaudinėjimas.
Būna ir taip – šlapiuoja šašelis ant kojos, chirurgas pataria tepti kremu, šašelis susitraukia, nukrinta, bet vėliau toje vietoje vėl ima šlapiuoti ir susidaro negyjanti žaizda. Ir tai trunka ne vienus metus. Ar tai reiškia, kad dar nemokame nustatyti odos vėžio?
– Kada reikia kreiptis pagalbos į odos ligų specialistą?
– Jei susidaro neaiškus darinys, jei anksčiau atsiradęs apgamas pasikeitė – pakito jo dydis, forma, spalva, ima niežėti arba kraujuoti, negalima delsti.
Įgimti apgamai būna dideli, bet kelia mažai pavojaus, kad jie supiktybės. Dažniau supiktybėja įgyti dariniai, pavyzdžiui, įvairios dėmelės, kurios netruko gyventi.
Nors medicinos literatūroje nurodoma – jei žmogus turi daug apgamų, jam labiau gresia odos vėžys, iš savo praktikos negalėčiau to patvirtinti.
Priešingai, melanoma dažniau suserga žmonės, kurie neturi apgamų, kurių oda yra lygi.
Nustatyti melanomą sudėtinga. Nors pasaulyje kuriami galingi dermatoskopai ir kiti medicinos prietaisai, tai nepadeda išvengti klaidų.
Būtina gydytojo nuojauta, kad kažkas ne taip.
– Kodėl įspėjama nekišti rankų prie odos darinių – netrinti jų spiritu ar jodu, nespaudinėti, nekrapštyti?
– Jodo preparatai daug kam sukelia alergiją. Šis preparatas gali sukelti dermatitą, egzemą.
Būna dar blogiau, kai odos darinius stengiamasi gydyti įvairiais augalais, pavyzdžiui, ugniažolėmis, kurios sukelia odos alerginę reakciją ar nudegimą.
– Kur dažniausiai nusitaiko odos vėžys?
– Jei kalbame apie bazaliomą, ji dažniausiai susidaro ant veido. Vėžys mėgsta įsikurti ant nosies, nes jos oda plona.
Stipri saulė neabejotinai kenkia odai, bet melanoma dažniausiai atsiranda ne tose vietose, kurias pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, o tose, kurias dažniausiai dengia drabužiai. Melanoma moterims dažniausiai išsivysto ant blauzdos, vyrams – ant juosmens, nes veido oda atsparesnė.
Ant veido gali būti ikivėžinių ir kitokių pakitimų, susijusių su senatve, nes veidą veikia daugiausia nepageidaujamų veiksnių.
Blogai, kai nesaugomos nuo saulės ausys, sprandas. Ilgainiui ant ausų susidaro skausmingų sukietėjimų, ypač vyrams. Tai – skausmingi odos ir kremzlės uždegimai – chondrodermatitai. Taip atsitinka dėl to, kad vasarą vyrai nemėgsta nešioti skrybėlių, dengiančių ausis.
Sukietėjusį darinį kartais tenka operuoti, net išpjauti nedidelį gabalėlį ausies, nes žmogus negali atsigulti ir padėti galvos ant pagalvės.
– Kaip įmanoma išvengti vadinamųjų senatvės dėmių?
– Vienų žmonių oda būna lygi, kitų – pigmentuota, tai susiję su genetika, taip pat su nepalankiais odai veiksniais.
Odą visada reikia pamaitinti. Anksčiau žmonės tepė veidą riebalais, aliejumi – taip ją maitino ir drėkino, saugojo nuo tiesioginių saulės spindulių.
Dabar galime pasirinkti apsauginių ir maitinamųjų kremų, taip pat priemonių, kurių sudėtyje yra filtras nuo ultravioletinių saulės spindulių.
Gelbėja ir galvos dangalai, marškiniai ilgomis rankovėmis, o gilias iškirptes mėgstančioms moterims reikėtų prisiminti, kad stiprus nudegimas paskatina pigmentinių dėmių atsiradimą.
Pigmentinės dėmės ir keratomos – tamsiai rudos spalvos gerybiniai navikai, kurie gali būti padengti plokštelėmis, – senatvės požymis.
