Dviračių žygyje – visi kartu
Tradiciškai Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti rugsėjo 10-ąją Vilniuje surengtas dviračių žygis. Savižudybių prevencijos biuro vyriausiasis specialistas Rimantas Misevičius pasidžiaugė, kad prie iniciatyvos prisijungė nemažai valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų – Vaikų ir jaunimo linijos, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Savižudybių prevencijos biuras ir kt.
„Ši diena – tai ir galimybė pasijusti didesnio, pasaulinio tinklo dalimi. Savižudybių prevencijos diena minima visame pasaulyje – vieni tądien važiuoja, kiti bėga, treti eina, dar kiti rengia žygius baidarėmis. Visi dalyviai per dieną apkeliauja Žemės rutulį“, – pabrėžia R. Misevičius.
Pasak jo, mažinant savižudybių turi prisidėti kiekvienas bendruomenės narys – tiek policininkas, tiek socialinis darbuotojas, tiek gydytojas ar bet kuris kitas asmuo. „Savižudybių mažės tik tuomet, kai veiksime kartu, derinsime savo veiksmus. Šūkis „Man rūpi“ reiškia, kad problema turi rūpėti tiek profesionalams, tiek ir visiems žmonėms. Išdrįskime paklausti artimojo, kaip jis jaučiasi, gebėkime atpažinti savižudybei besirengiančių žmonių nuotaikas, mokykimės jiems padėti. Jauskimės didelio tinklo dalimi“, – sako Savižudybių prevencijos biuro atstovas.
Pasak jo, Lietuvoje pastaruoju metu savižudybių mažėja. Atsiranda vis daugiau naujų iniciatyvų, rengiami mokymai specialistams, kad savižudiškų minčių turintiems žmonėms pagalbos sulaukti būtų paprasčiau.
Retas neturi patirčių
Pasak renginio dalyvių palaikyti atvykusio Seimo nario Roberto Šarknicko, retas žmogus neturi patirčių, susijusių su draugų ar artimųjų savižudybe. „Tokį kelią pasirinko ir mano draugas aktorius Saulius Mykolaitis. Menininkai, individualybės dažnai būna jautresni, juos reikia globoti. Dalis žmonių yra stipruoliai, kita dalis – jautruoliai. Pirmieji turi ištiesti ranką antriesiems, juos stiprinti, padėti“, – kalba Seimo narys.
Jo teigimu, labai reikia ir specialistų pagalbos. „Dažnai lankausi kalėjimuose ir pataisos namuose. Štai Marijampolės pataisos namuose anksčiau per metus nusižudydavo po keletą žmonių. Atsiradus psichologo etatui, šiais metais dar nenusižudė nė vienas. Tai rodo, kaip svarbu tokius žmones išklausyti, laiku pasakyti jiems tinkamą žodį“, – teigia R. Šarknickas.
Seimo narys sako, kad apie savižudybes ir kitas psichikos problemas reikėtų pradėti kalbėti dar mokyklose. Kiekvienoje iš jų turėtų kaboti plakatai su informacija, kaip atpažinti savižudiškas mintis, kaip įvertinti savižudybės riziką. Vien praėjusiais metais Lietuvoje nusižudė 25 vaikai ir paaugliai nuo 10 iki 19 metų amžiaus. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bandymai nusižudyti net 20 kartų viršija savižudybių skaičių.
Kalbėti – sunku
Renginio vedėjas Juozas Liesis sako, kad savižudiškos mintys gali apnikti kiekvieną: „Ir aš esu apie tai galvojęs. Žinau, kaip sunku pasakyti aplinkiniams, kad tau kažkas blogai, todėl labai svarbu, kad visi išmoktume atpažinti savižudybių rizikas, nebijotume apie tai kalbėti.“
Asociacijos „Artimiems“, kuri įkurta nusižudžiusiųjų artimųjų iniciatyva, narės Simona ir Roma kalbėjo apie tai, ką patiria artimieji, kai iš gyvenimo pasitraukia artimas žmogus. „Prieš penkerius metus nusižudė mano brolis. Pamenu, kaip šį faktą slėpė mano močiutė, jai buvo gėda. Mūsų asociacijos tikslas – mažinti stigmą, žyminčią pasitraukusiųjų iš gyvenimo šeimas, burtis draugėn, padėti išgyventi netektį“, – sako Simona.
Ji pristatė asociacijos iniciatyva išleistą knygą „Be pavadinimo“, kurioje – nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos. Knyga skirta nutraukti tylą, išdrįsti kalbėti apie skaudžius dalykus.
Pasak Romos, kai nusižudo kas nors iš artimųjų, aplink stoja tyla. „Priblokšti tyli šeimos nariai. Aplinkiniai taip pat tyli, nes nežino, ką daryti, kaip guosti, todėl tiesiog pasitraukia. Artimųjų grupės – tai vieta, kur galima palikti gėdą, kaltę, beviltiškumą“, – pabrėžia asociacijos narė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia aštuonios grupės, kurios kviečia jungtis panašius išgyvenimus patyrusius žmones.
Būtina mokytis
Savižudybių prevencijos mokytojų asociacijos atstovas Antanas Grizas pasakoja, kad jų komanda pastaruoju metu visoje Lietuvoje apmokė daugiau kaip du tūkstančius žmonių. Mokymus finansavo Sveikatos apsaugos ministerija.
„Džiaugiuosi, kad tai įvyko, tiek specialistų Lietuvoje dar niekada nebuvo apmokyta. Tie, kurie išklauso mokymus, yra rūpestingesni, atidesni krizines situacijas išgyvenantiems žmonėms. Matome ne tik didelį tokių mokymų poreikį, bet ir viltį. Lietuvoje yra daugybė žmonių, kuriems rūpi išgyvenantys krizę, kurie nori padaryti, kad šiems žmonėms būtų geriau“, – pabrėžia A. Grizas.
Atvykusiems į renginį išdalyti lankstinukai su atmintine, kaip įveikti savižudybės krizę. Taip pat priminta, kad jau sukurta mobilioji emocinės pagalbos sau programa psichikos sveikatai gerinti.
Kelionė kartu – kaip simbolis
Įveikę trasą renginio dalyviai dar ilgai nesiskirstė, bendravo, dalijosi įspūdžiais. Pasak R. Misevičiaus, kartu įveiktas kelias – tarsi simbolis, bendra patirtis, kuri suvienija. „Kiekvienas specialistas žino, jog tenka įveikti nemenką kelią, kol prakalbini savižudiškų minčių turintį žmogų, kol jis ima tavimi pasitikėti. Labai svarbu, kad veiktume kartu, o ne atskirai. Tai yra ne vienos kurios nors ministerijos, o visų mūsų bendras reikalas. Puiku, kad renginyje dalyvauja neabejingi įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės“, – teigia Savižudybių prevencijos biuro atstovas.
Kartu su visais trasą specialiu rankiniu dviračiu įveikė ir judėjimo negalią turintis Mindaugas Kraulaidis. Pasak jo, motyvai dalyvauti renginyje buvo du. „Palaikau organizatorių idėją. Reikia nevengti kalbėti apie savižudybes, juolab kad kiekvienas iš mūsų turime bent vieną artimąjį, draugą ar pažįstamą, kuris savo valia pasitraukė iš gyvenimo. Be to, tai buvo puiki galimybė pabūti kartu su visais, pasivažinėti neseniai įsigytu rankiniu dviračiu. Trasa nebuvo pernelyg sudėtinga, ją įveikiau nesunkiai“, – pasakoja M. Kraulaidis.
Dviračių žygis Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga šiais metais surengtas jau trečiąjį kartą. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į savižudybių problemą ir ieškoti būdų užkirsti joms kelią.
