Nors lietuviai pirties nauda neabejoja ir kaitinasi dažnai, saunos naudą organizmui patvirtino ir medicinos recenzija, publikuota žurnale „Mayo Clinic Proceedings“.
Žmonės, reguliariai besilankantys saunoje, rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir turi mažiau problemų dėl kraujospūdžio. Be to, jie turi mažiau bėdų dėl kvėpavimo ligų, kognityvinių sutrikimų ir psichikos.
Kaip teigiama recenzijoje, esant aukštai temperatūrai kraujas pumpuojamas panašiai kaip sportuojant, ir tai susiję su geresne gyvenimo kokybe.
Taigi galbūt nėra gerai visą laiką praleisti kondicionuojamose patalpose, kur temperatūra retai nukrinta žemiau nei 20 laipsnių ir pakyla per 22 laipsnius?
Kiti tyrimai įrodė, kad karštos vonios irgi duoda naudos, panašios į mankštinimąsi, – mažina uždegimą, cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį.
Dar kitos studijos pagrindė ekstremalaus šalčio naudą: jis gali padėti žmonėms deginti riebalus, stiprinti imuninę sistemą, turi teigiamą poveikį sergant antrojo tipo diabetu. Dėl to kai kurie žmonės, ypač sportininkai, į savo kasdienę dienotvarkę įtraukia šaltą dušą ir ledo vonias.
Kūno rengybos ekspertai tokią praktiką, kai naudos sveikatai siekiama priverčiant kūną iškęsti aukštą ir žemą temperatūrą, vadina grūdinimosi aplinka.
Sveika karšta tradicija
Saunos labiausiai įsitvirtinusios suomių kultūroje. Ties galva temperatūra svyruoja nuo 80 iki 100 laipsnių Celsijaus, o arčiau žemės ji kiek žemesnė. Žmonės dažnai pila vandenį ant įkaitusių akmenų, kad padidintų patalpos drėgmę, kuri svyruoja tarp 10 ir 20 procentų.
Kaip teigiama moksliniame straipsnyje, žmonės praleidžia saunoje nuo 5 iki 20 minučių, nors kai kurie gali praleisti daugiau laiko. Pulsas pakyla iki 120–150 dūžių per minutę, kaip ir sportuojant, nors raumenys nėra lygiai taip pat aktyvūs.
Manoma, kad saunos turi būti prieinamos kiekvienam, ir vidutinis Suomijos gyventojas eina į pirtį mažiausiai kartą per savaitę, o kai kurie tai daro kasdien. Kadangi saunos Suomijoje tokios įprastos, mokslininkai gali nuodugniai ištirti jų lankytojus. Rezultatai parodė, kad kuo dažniau kaitiniesi pirtyje, tuo geresnė sveikata.
Daugumoje šių studijų buvo lyginami žmonės, kurie kaitinasi kartą per savaitę, su tais, kurie eina į pirtį nuo keturių iki septynių kartų per savaitę.
Tie, kurie užsuka į sauną dažniau, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, širdies smūgių ir mirties tikimybę 37–83 procentais. Be to, rizika susirgti demencija ir Alzheimerio liga sumažėja daugiau nei 60 procentų.
Kitos studijos parodė, kad žmonės, dažnai besikaitinantys saunoje, turi gerokai mažesnę tikimybę susirgti kvėpavimo ligomis, psichoze, kęsti galvos skausmus, įvairias skausmingas uždegimines ligas, tokias kaip artritas. Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad saunos gali sušvelninti pacientų, sergančių nesunkia depresijos forma, simptomus.
Daugumoje atvejų tyrėjai negali tvirtinti, kad sveikatos pagerėjimas yra tik dėl naudojimosi sauna, bet žmonės, dažniau besilankantys pirtyse, yra sveikesni. Naujausios apžvalgos autoriai rašo, kad saunų nauda gali būti panaši į mankštinimosi, nes kūnas į karštį reaguoja panašiai kaip į fizinius pratimus. Pakilusi kūno temperatūra aktyvina kraujotaką ir prakaitavimą, širdies darbą. Hormonų lygis svyruoja panašiai kaip sportuojant. Yra įrodymų, kad saunos slopina uždegimą, stiprina imuninę sistemą, sumažina fizinę įtampą.
Saunos nėra visiškai nerizikingos. Pasitaiko, kad žmonės nusidegina, ypač vartojantys alkoholį. Tačiau apskritai gyvenimas naudojantis pirtimis yra sveikesnis.
