Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra tos ligos, kurios dažniausiai vargina labiausiai išsivysčiusias Vakarų šalis ir sudaro 30 procentų mirčių visame pasaulyje.
Regis, tai didelė problema, su kuria iki šiol sunkiai sekasi kovoti.
Nors pagal daugybę atliktų tyrimų yra aišku, kaip tai daryti.
Gydytoja dietologė L.Barauskienė sakė, kad su minėtų ligų atsiradimu labiausiai yra susiję tai, ką mes valgome ir kaip gyvename.
– Kokia mityba padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?
– Kenksmingiausia yra Vakarų šalių dieta, arba kitaip vadinama Amerikos dieta, kurios valgiaraštyje daug mėsos, perdirbtos mėsos, vadinamojo greitojo maisto, riebaluose kepto maisto, sviesto, riebių pieno produktų, valytų grūdų, bulvių, kukurūzų sirupo ir saldintų gėrimų.
Vakarų dieta skatina lėtinius uždegimo procesus organizme – už tai atsakingi uždegimą skatinantys citokinai. Kartu minėtas mitybos būdas mažina kitų – uždegimą slopinančių citokinų atsiradimą.
Galimybė susirgti šiomis ligomis yra glaudžiai susijusi su tokiais mitybos įpročiais kaip per didelis druskos, perdirbto maisto vartojimas, per didelis su maistu gaunamo rafinuoto cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų kiekis. Per mažai vartojama vaisių, daržovių, visagrūdžių produktų, skaidulų, ankštinių daržovių, žuvies ir riešutų.
– Kokios pagrindinės šių ligų priežastys?
– Be mitybos, kuri turi tiesioginę įtaką, neigiamai veikia netinkamas gyvenimo būdas – nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, per mažas aktyvumas, stresas, antsvoris, senėjimas, diabetas bei genetinis veiksnys.
Be to, dažniau serga vyrai nei moterys.
O dėl ko išsivysto šios ligos? Viena priežasčių – dėl netinkamo gyvenimo būdo ir mitybos organizme vyksta lėtinis uždegimas, oksidacinis stresas, kuris lemia aterosklerozę, o visa tai – širdies ir kraujagyslių ligas.
Ne mažiau svarbi žarnyno mikrofloros sudėtis. Pastaruoju metu ypač pabrėžiama jos svarba. Ji susijusi su labai daug ligų, net su kai kuriais psichikos sutrikimais. Taigi manoma, kad žarnyno disbiozė turi įtakos ir širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimui.
Labai dažnai širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su nutukimu, diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir sutrikusiu kraujo lipidų kiekiu.
Šios ligos patenka į dešimtuką labiausiai mirties riziką keliančių ligų pasaulyje.
Remiantis tyrimais, būtent tinkama mityba galima gydyti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir šias keturias lydinčias ligas, kurios tarpusavyje labai susijusios.
– Kokia mityba ir kokie produktai svarbiausi kalbant apie šias ligas?
– Yra atlikta daugybė tyrimų, kurie įrodo, kad Viduržemio jūros ir labai į ją panaši DASH dieta yra dvi mitybos kryptys, tinkamiausios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir gydymui.
Svarbiausia, kad organizmas gautų pakankamai skaidulų, antioksidantų, vitaminų, mineralų, polifenolių, mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Reikėtų riboti druską, vartoti mažiau rafinuoto cukraus, sočiųjų ir transriebalų, daugiau žemo glikeminio indekso angliavandenių. Reikėtų gausiai vartoti šviežių daržovių ir vaisių, taip pat ankštinių daržovių, žuvies, jūrų gėrybių, riešutų, sėklų, visagrūdžių produktų, augalinių aliejų, kurių pagrindinis – ypač tyras alyvuogių aliejus.
Mityboje turėtų būti mažai riebių pieno produktų, o mažiausiai – konditerijos gaminių, vaisių sulčių, saldintų gėrimų, raudonos ir perdirbtos mėsos.
– Sakote, padeda ir daug riebalų turintys produktai?
– Tikrai taip. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama riešutams. Jie tarsi reabilituojami, nes anksčiau buvo laikomi sunkiu, daug riebalų turinčiu maistu.
O dabar jų siūloma valgyti kasdien po saują.
Juose gausu mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios labai reikalingos. Ypač tinka žemės ir graikiniai riešutai. Yra ištirta, kad jie mažina cholesterolio kiekį, padeda reguliuoti padidėjusį kraujospūdį, tiesiogiai mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat ir mirštamumą nuo jų.
Polifenoliai, esantys ypač tyrame alyvuogių aliejuje, mažina oksidacinį stresą organizme, gerina kraujagyslių vidinės sienelės funkciją ir mažina uždegimą.
Skaidulos mažina cholesterolį, kraujospūdį, o kai jų organizmui trūksta, gali vystytis širdies ir kraujagyslių ligos.
Iš antioksidantų ypač svarbus cinkas, selenas, vitaminas C, vitaminas E. Svarbus ir magnis, nes jis mažina uždegimo procesus. Jo irgi reikėtų gauti tiek, kiek organizmui reikia, ypač jei sportuojate, nes jo netenkama prakaituojant.
Be to, labai svarbios polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3, dar vadinamos alfa linoleno, dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno (EPR) rūgštimis.
Pastarosios dvi gaunamos valgant žuvį. Omega-3 geriau gauti būtent gyvūninės kilmės, nes jos iškart paruoštos naudoti organizmui. Šių rūgščių galime gauti ir iš augalų, tarkim, alfa linoleno, bet tada organizmas ją pats turi paversti EPR ir DHR rūgštimis ir tik tada gali pasisavinti.
Tad lengviau omega-3 riebalų rūgštys pasisavinamos iš žuvies. Bet tos žuvys turi gyventi laukiniuose vandenyse, kad turėtų reikiamą omega-3 kiekį.
