Karšta bus ir ateinančias dvi dienas. Ketvirtadienį po vidurdienio oras turėtų įkaisti iki 27-32, o penktadienį – iki 25-30 laipsnių.
Deja, tokie karščiai kelia didelį pavojų sveikatai. Kai kuriems žmonėms dėl karščių gali paūmėti lėtinės ligos. O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai (NVSC) anksčiau išplatintame pranešime buvo įspėję, kad per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų.
Veikiant karščiui ir saulei galimas nudegimas, perkaitimas, mėšlungis, šilumos smūgis.
Kaip yra skelbę NVSC Kauno departamento specialistai, aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga. Veikiant karščiui ir saulei galimas nudegimas, perkaitimas, mėšlungis, šilumos smūgis.
Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.
Didžiausią riziką susirgti, turi:
kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų;
senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys;
antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami;
sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.
Ką reikia žinoti:
Esant karštam orui gerti daugiau skysčių.
Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
Jei namuose labai karšta, stengtis nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Per karščius riboti fizinį aktyvumą.
Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose.
Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.
Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai taip pat įspėjo, kad stipriai sušilus orams ir pagausėjus iškylautojų gamtoje, gali padaugėti per maistą plintančių infekcijų atvejų.
Specialistai pataria iškyloms atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Reikėtų nepamiršti, kad paplūdimių maudyklose draudžiama plauti autotransporto priemones, maudyti gyvūnus. Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.