Atskleidė, kaip keitėsi Kauno greitosios pagalbos stoties medikų darbas per šimtmetį

Lygiai prieš 100 metų veiklą Kaune pradėjusi greitosios medicinos pagalbos tarnyba pacientus vežiojo karietomis ir vos judančiais automobiliais. Šiais laikais medikai atvirauja: netrukus ateis ta diena, kai jie galbūt naudos net sraigtasparnius.

Pokario metais medikai pas pacientus skubėdavo ir „GAZ 12 ZIM“ automobiliais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pokario metais medikai pas pacientus skubėdavo ir „GAZ 12 ZIM“ automobiliais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Patyrusi pamainos vyresnioji gydytoja R.Gudėnienė (sėdi) koordinuoja stoties darbą. Slaugos padalinio vadovė I.Dabulskienė džiaugėsi stotyje įdiegtomis pažangiomis technologijomis, kurios suteikia medikams naujų galimybių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Patyrusi pamainos vyresnioji gydytoja R.Gudėnienė (sėdi) koordinuoja stoties darbą. Slaugos padalinio vadovė I.Dabulskienė džiaugėsi stotyje įdiegtomis pažangiomis technologijomis, kurios suteikia medikams naujų galimybių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Mokymų metu pateikiamos užduotys, kurios primena tikroviškas situacijas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Mokymų metu pateikiamos užduotys, kurios primena tikroviškas situacijas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 15, 2019, 4:27 PM

„Vos prieš kelis dešimtmečius suteikti tinkamą pagalbą medikams būdavo nepalyginamai sunkiau, o darbo sąlygų net neverta lyginti su esamomis“, – kalbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

Ši specialistė – viena seniausių darbuotojų šioje įstaigoje, todėl gali objektyviai palyginti darbo skirtumus įvairiais laikais.

Pasak I.Dabulskienės, didžiausios įtakos darbui padarė išmaniosios technologijos, tačiau atsirado ir naujų iššūkių – tai nuolatinis rūpestis dėl darbuotojų stygiaus, didėjantis transporto priemonių srautas miesto gatvėse.

Vežiojo ir mirusiuosius

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos užuomazgas Kaune galima įžvelgti 1909 metais, kai Laisvės alėjoje įsikūrusi Raudonojo Kryžiaus ligoninė gavo iš Sankt Peterburgo atvežtą karietą, kuria į gydymo įstaigą medikai veždavo užkrečiamosiomis ligomis sergančius pacientus.

Oficiali įstaiga buvo įkurta 1919 metais – tai skelbė Kauno savivaldybės potvarkis. Jame buvo pranešama apie sprendimą įsigyti pirmąjį automobilį. Medikai išsirinko Prancūzijoje pagamintą automobilį „Berliet“, kuris kainavo 31 tūkst. frankų. Tuo metu tai buvo įspūdinga pinigų suma.

„Tuo automobiliu dažniausiai veždavo užkrečiamosiomis ligomis sirgusius pacientus. Jeigu žmogus susirgdavo, jo artimieji gydytoją atsiveždavo į namus arba vykdavo pagalbos pas gydytoją į jo namus“, – pasakojo I.Dabulskienė.

Laikraščiai anuomet rašė, kad 1927 metais automobiliu aplankyti 4 pacientai, sergantys užkrečiamosiomis ir 452 – neužkrečiamosiomis ligomis, išvežta 80 mirusiųjų, 14 kartų atvežta vaistų. Esant galimybei žmonės galėdavo išsinuomoti automobilį savo lėšomis.

„Galima sakyti, kad tuomet jau pradėtos vykdyti greitosios medicinos pagalbos funkcijos, kurios atliekamos iki šių dienų“, – mano I.Dabulskienė.

Skundai buvo ne naujiena

Nuo 1930 metų greitąją medicinos pagalbą Kaune buvo galima išsikviesti telefono numeriu 169.

„Keistų iškvietimų, taip pat pacientų skundų dėl medikų darbo pasitaikydavo ir anuomet“, – pasakojo I.Dabulskienė. Straipsnių apie tai gydytoja aptiko prieškario laikų spaudoje.

Greitosios pagalbos stočiai tekdavo ieškoti vis naujos vietos. 1922 metais ji iš Raudonojo Kryžiaus ligoninės buvo perkelta į Laisvės alėjos 12 numeriu pažymėtą pastatą, vėliau – prie tuometinės gaisrinės Nemuno pakrantėje.

Tik 1941 metais stočiai buvo perduotas atskiras namas dabartinėje Kęstučio gatvėje – jis stovėjo ten, kur dabar įrengta ligoninės automobilių stovėjimo aikštelė.

Greitoji medicinos pagalba buvo visiškai savarankiška įstaiga, joje dirbo 6 brigados.

1974 metais stoties pastato stogas naktį įgriuvo, ji buvo perkelta į M.Jankaus gatvėje esančias patalpas. Tai buvo labai mažos patalpos, kartais tekdavo poilsio metu sėdėti automobiliuose, nes trūko vietos atsisėsti.

Dabartinėse patalpose Pramonės prospekte Kauno medikai įsikūrė 1990 metais. Pastatas statytas pagal tipinį sovietinį projektą. Prieš penkerius metus statinys buvo renovuotas.

Dėl ryšio – rimti rūpesčiai

Po karo Kauno medikai teturėjo 3 automobilius, tačiau ir jie buvo likę be padangų. Pradėjo veikti dispečerinė, o pagalbą reikėdavo kviesti kelis dešimtmečius naudotu telefono numeriu 03.

Patys medikai naudodavosi radijo ryšiu ir vadinamaisiais telefono automatais. Jeigu radijo ryšio neturėdavo, jie po iškvietimo iš gatvėje stovinčių telefono automatų skambindavo telefonu 03 ir klausdavo, ar netoliese nėra kito iškvietimo.

Kildavo ir daugiau šiuo metu sunkiai suvokiamų sunkumų. Štai dirbtinio kvėpavimo aparatai sverdavo apie 25 kilogramus ir juos tekdavo tempti į penktą aukštą.

1974 metais Kaune veikė net 36 brigados, pradėtos kurti specializuotos brigados – vaikų, psichiatrijos, kardiologijos, chirurgijos. Specializacija išliko iki 1992 metų, vėliau brigados tapo universalios, gebančios teikti visą būtinąją pagalbą.

„Toks modelis yra teisingesnis, nes iš pirminės informacijos ne visada būna aišku, kokios pagalbos reikia žmogui“, – mano I.Dabulskienė.

Kardiologinės brigados būdavo išdėstytos net po miesto rajonus. Mintis buvo gera – kuo greičiau pasiekti pacientą, kad nereikėtų važiuoti per visą miestą.

„Kauniečiai stebėjosi gatvėje stovinčiais automobiliais ir net skųsdavo, esą medikai sėdi be darbo“, – juokėsi I.Dabulskienė.

„Latvija“ prilygo stebuklui

Pokario metais Kauno medikai pas pacientus skubėdavo tikrais kledarais – „Volga“ ir UAZ automobiliais. Juose labai trūko vietos, o sunkiausia būdavo priimti gimdymą.

Kai 1970 metais atsirado mikroautobusai „Latvija“, jie prilygo stebuklui, tačiau ir šios transporto priemonės turėjo vieną didelį trūkumą – žiemą jų salone šaldavo tiek medikai, tiek pacientai.

Jau atkūrus nepriklausomybę Sveikatos apsaugos ministerija nupirko visiškai naujų „Hyundai“ mikroautobusų. Juose buvo šilta, tačiau vietos – itin mažai.

Šiuo metu Kauno GMPS naudoja 28 transporto priemones – daugiausia „Volkswagen“, „Renault“, „Iveco“.

Saugo nuo žmogiškųjų klaidų

Pasak I.Dabulskienės, šiais laikais darbas organizuojamas visai kitaip – medikams suteiktos geresnės ryšio priemonės, naudojami patikimi automobiliai, kurie rieda geresnės kokybės keliais.

Kauniečiai itin didelį techninį šuolį atliko po 2010 metų, kai Kauno GMPS pradėjo vadovauti Nerijus Mikelionis.

Dar 11 šalies rajonų darbą koordinuojanti Kauno dispečerinė aprūpinta nauja įranga ir technologijomis.

„Darbe pradėjome naudoti tarptautinės dispečerių asociacijos protokolus, ir visi iškvietimai registruojami pagal juos – tai sistema, kuri eliminuoja žmogaus klaidas“, – aiškino I.Dabulskienė.

Kaip ši sistema veikia?

Skambinančiajam pateikiamas klausimas, o atsižvelgdamas į atsakymą protokolas nurodo dispečeriui kitą žingsnį. Protokolas pagal atsakymus taip pat nustato, ar iškvietimas standartinis, ar skubus.

Jeigu paciento būklė nestabili arba kritiška, dispečeris telefonu teikia pagalbą ir nurodymus, kol į įvykio vietą atvyksta medikai.

„Sistema leidžia matyti, kur yra brigados, koks jų užimtumas, kiek laiko užtruks nuvažiuoti iki kitos įvykio vietos, – sakė stoties darbą koordinuojanti pamainos vyresnioji gydytoja Rima Gudėnienė.

I.Dabulskienė pripažino, kad besikeičiant sąlygoms atsiranda ir naujų iššūkių.

„Sparčiai didėja automobilių srautai ir kartais dėl šios aplinkybės pailgėja pagalbos suteikimo laikas, kuris itin svarbus gelbėjant infarkto, insulto ištiktą ar avarijoje nukentėjusį žmogų“, – aiškino gydytoja.

Kaune žmogų į gydymo įstaigą medikai pristato per 30–40 minučių, o rajonuose tai kartais užtrunka iki 2 valandų.

„Svarstymai medikų darbe naudoti sraigtasparnį labai greitai gali tapti tikrove“, – mano I.Dabulskienė.

Kitas rūpestis – personalo stoka, nes nuolat balansuojama ant darbuotojų trūkumo ribos. Net kolegijoje mokslus baigusius studentus tenka papildomai mokyti, nes darbas stotyje yra specifinis – reikalinga greita reakcija ir tinkama kvalifikacija, kad būtų tiksliai įvertinta situacija, o pacientas nenukentėtų.

Per parą – keli šimtai iškvietimų

Kaune nuolat budi iki 20 greitosios medicinos pagalbos ekipažų, kiekvienas jų per parą gauna 16–18 iškvietimų.

Stotis per parą vidutiniškai gauna 270 iškvietimų.

Šiuo metu Kauno GMPS dirba 325 žmonės, jiems talkina apie 150 savanorių.

Stoties darbą koordinuoja pamainos vyresnysis gydytojas, jų yra 4.

Per metus stoties darbuotojai vidutiniškai sukuria dvi šeimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.