Tautvilė Šliažaitė prakalbo apie neigiamą jogos pusę, paskatinusią liautis ja užsiimti

Jeigu skaitėte mano knygą „Balansas kasdienybėje“, žinote, kad mano kelionė sveikos mitybos link prasidėjo besidomint joga ir meditacijomis.

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė papasakojo apie neigiamą jogos pusę.<br>„Stiliaus“ ir 123rf nuotr.
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė papasakojo apie neigiamą jogos pusę.<br>„Stiliaus“ ir 123rf nuotr.
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.<br>„Stiliaus“ nuotr.
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.<br>„Stiliaus“ nuotr.
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė papasakojo apie neigiamą jogos pusę.<br>123rf.com
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė papasakojo apie neigiamą jogos pusę.<br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (3)

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė

Jun 18, 2019, 7:56 AM

Būtent nuo jogos atsirado noras daugiau sužinoti apie vegetarizmą ir jį išbandžius daugiau pasimokyti apie mitybą.

Likimo ironija: tai, kas mane paskatino tapti natūropatinės mitybos specialiste, dabar visiškai pasikeitė – valgau viską, įskaitant ir mėsą, nepraktikuoju jogos ir atsargiau žiūriu į meditacijas, kurios skatina „apie nieką negalvoti“.

Tad šį kartą straipsnis ne apie mitybą, bet apie jogą, meditaciją. Aš net neabejoju, kad tam tikri faktai apie šias praktikas gali jums būti dar niekada negirdėti.

Nors mes vis dažniau girdime apie sveikatai naudingas jogos savybes, retai galime rasti informacijos apie kitą jogos ar meditacijos pusę.

Būtent dėl to paliksime teigiamas jogos savybes nuošalyje ir šiame straipsnyje aptarsime, su kokiomis neigiamomis pasekmėmis gali būti siejamos jogos praktikos.

Dažnai mes jogą suprantame kaip dar vieną sporto šaką ar gerą būdą greičiau sulieknėti, sustiprinti savo kūną ar atsipalaiduoti.

Būtent dėl šių priežasčių aš ir pati ne vienus metus praktikavau jogą, kol atsitiktinai pradėjau vis dažniau išgirsti apie tai, kas iš tiesų yra joga ir kodėl mes negalime jos prilyginti paprasčiausiam sportui.

Jogos bei dažnai kartu atliekamos meditacijos ištakos glūdi hinduizmo ir budizmo religijose ir net šių religijų atstovai teigia, kad joga užima didelę jų religinės praktikos dalį.

Įdomiai atrodančios pozos, kurios dažnai pristatomos sunkiai ištariamais pavadinimais, yra ne kas kita kaip specialios pozos tam tikriems hinduizmo dievams garbinti ir šlovinti.

Įdomu ir tai, kad giluminis kvėpavimas kartu su fizinėmis praktikomis yra taip pat dalis religinės praktikos, kurios metu stengiamasi pasiekti nušvitimą.

Hinduizmo atstovai teigia, kad net jei mes jogą paverčiame paprasčiausiu sportu, tai vis tiek yra jų religijos praktikavimas, netgi atliekant tik judesius.

Dažnai šis faktas nutylimas ir ne tik jogos praktikos plačiai paplitusios tarp kitų religijų atstovų, bet ir jau galima rasti jogos studijų, įsikūrusių bažnyčiose.

O pasirodo, tam tikros sąvokos ar garsai, naudojami praktikos metu, tokie kaip „om“, tiek hinduizme, tiek budizme yra laikomi šventais.

Žodis „joga“ išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „ryšys su dieviškuoju“.

Įdomu ir tai, kad būtent dėl jogos religinio pagrindo kai kuriose šalyse, kur stiprios religinės šaknys, jogos praktikos net nėra leidžiamos. Atvirkščiai, Vakarų pasaulyje joga ima užkariauti vis didesnę vietą ne tik mokyklose, bet ir sveikatos srityje.

Vis dažnesnės teisminės bylos, kurių metu bandoma išsiaiškinti, ar tokia praktika gali būti skatinama, pavyzdžiui, krikščioniškose mokyklose.

O ką sako psichiatrija? Šiais laikais mes taip dažnai girdime, kad joga ir jos metu atliekama meditacija, per kurią raginama apie nieką negalvoti ir išsivalyti mintis, yra naudingos stresui mažinti ir mūsų psichologinei sveikatai.

Deja, ir šiuo atveju galime rasti nemažai šaltinių, kurie teigia priešingai.

Pastebėta, kad ypač intensyvi meditacija gali neigiamai paveikti mūsų mintis ir sąmonę. Vis dažniau galime susidurti su žmonėmis, kurie ilgą laiką praktikavo jogą ir (ar) meditacijas, o to pasekmė – prarastas identitetas ir realybės suvokimas.

Mokslinėje literatūroje net yra užfiksuota faktų, kaip intensyvios jogos ir meditacijos praktikos vedė link psichozės, savęs praradimo, depresijos paūmėjimo.

Gan dažnai mokslinėje literatūroje būna nurodomas atvejis, kai moteris po meditacijos atsidūrė ligoninėje praradusi loginį mąstymą, supratimą ir savęs suvokimą.

Įdomu ir tai, kad dirbant Londone įsikūrusioje Psichoterapijos klinikoje vis dažniau apie tokius atvejus užsimena ir mano kolegos psichiatrai.

Amerikos psichiatrijos žurnalas 2007 metais paskelbė apie psichozės priepuolį, kurį patyrė vyras mokydamas bikramo tipo jogos. Jam prireikė priverstinio gydymo ligoninėje.

Šis atvejis privertė specialistus susimąstyti ir prieiti išvadą, kad vis dėlto intensyvi joga gali turėti ir neigiamą įtaką žmonėms, kurie yra linkę į psichologines problemas.

Daugiausia šalutinio poveikio mūsų psichikos sveikatai gali sukelti kundalinio tipo joga – pasireikšti nervingumu, depresija, fiziniu skausmu, mintimis apie savižudybę ar net psichologiniu palūžimu.

Aptarėme emocinę jogos pusę, tačiau taip pat svarbu paminėti, kad jogos praktika, kuri atliekama netinkamai ar neprižiūrint kvalifikuotam mokytojui, gali sukelti nemažai traumų – nuo stuburo pažeidimų iki raiščių patempimo – ir net pabloginti žmonių, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, sveikatą.

Taip pat jogos turėtų vengti žmonės, kuriems yra rizika susirgti ar kuriuos jau kamuoja glaukoma.

Tad nors šiais laikais mes vis dažniau girdime apie jogos ir meditacijos naudą, šį straipsnį rašau ne tam, kad įtikinčiau ko nors atsisakyti ar sekti mano pavyzdžiu, o tam, kad jūs galėtumėte susipažinti su visa informacija ir tuomet patys priimtumėte sprendimą, tai jums tinka ar ne.

Tam, kad galbūt savęs paklaustumėte: kaip aš jaučiuosi? Kokią įtaką mano gyvenimui turi šios praktikos?

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.