Departamento vadovas pasveikino konferencijos dalyvius, kurie buvo susirinkę Raudondvaryje (Kauno r.) aptarti penkerius metus trukusio projekto „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ rezultatų.
Geroji žinia – projekto vykdymas pratęsiamas iki 2022 metų vasario 28 dienos, todėl dar didesnis žmonių skaičius galės gauti jiems labai reikalingos pagalbos.
Jaunuoliai pakeitė nuomonę
„Padėti priklausomybių turinčiam žmogui – labai svarbu, o valdžios institucijų pareiga yra sudaryti sąlygas tai padaryti“, – kalbėjo Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas. Jis pridūrė, kad šiame darbe itin svarbi įvairių institucijų darni veikla.
Vicemeras vylėsi, kad šis projektas padės susėsti prie vieno stalo ir koordinuoti darbą, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas.
Pasak P.Visocko, Kauno rajonas šioje srityje turi patirties, nes sėkmingai vykdyta Ankstyvosios intervencijos programa.
„Prevencija yra gerokai efektyvesnė priemonė negu padarinių šalinimas“, – įsitikinęs Kauno rajono vicemeras P.Visockas.
Kauno rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys papasakojo, kad programa buvo skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie linkę eksperimentuoti su alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis.
Kauno rajone gyvena apie 4 tūkst. šios amžiaus grupės moksleivių ir net 85 proc. iš jų linkę eksperimentuoti.
L.Dilio duomenimis, 80 proc. baigusiųjų programą pakeitė požiūrį į psichotropines medžiagas. 56 proc. jaunuolių ketino keisti rizikingą elgseną.
Sėkmės rodiklis viršijo planus
NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Inga Bankauskienė priminė, kad pagrindinis projekto tikslas buvo suteikti pagalbą priklausomybių turintiems žmonėms ir padėtis jiems integruotis visuomenėje.
Projektui buvo skirta beveik 8,7 mln. eurų, o pagrindiniu projekto varikliu I.Bankauskienė įvardijo reabilitacijos bendruomenes.
„Svarbu ne tik pinigai, specialistai ar tinkamos patalpos, bet ir žmonių priėmimas bendruomenėse“, – kalbėjo departamento atstovė.
Šiuo metu šalyje veikia 14 licencijuotų bendruomenių. Projektas tęsiamas su 12 bendruomenių, kuriose yra 300 vietų žmonėms, kuriems reikalinga reabilitacija.
Klasikinis projekto dalyvio paveikslas atrodo taip: tai – 25–30 metų nedirbantis vyras, turintis vidurinį išsilavinimą ir ekonomiškai neaktyvus.
I.Bankauskienė priminė, kad projekto metu planuota paslaugas suteikti 1600 asmenų, o siektinas sėkmės rodiklis buvo 40 procentų.
Iki rugsėjo pradžios socialinės psichologinės reabilitacijos programos galimybėmis pasinaudojo 1428 žmonės, o sėkmės rodiklis siekė net 48 procentus – tiek sėkmingai programą baigusių jos dalyvių pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti.
Projektas bus tęsiamas iki 2022 metų vasario 28 dienos, todėl paslaugas papildomai dar gaus 340 asmenų.
Įvertino profesinio mokymo svarbą
Norint kuo greičiau integruotis visuomenėje labai svarbu įgyti profesiją.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas patvirtino, kad profesinis mokymas išgyvena pakilimą. Jį didžia dalimi lėmė tęstinis profesinis mokymas.
„Patvirtinti nauji profesiniai standartai, modulinės programos“, – pastarųjų metų pasiekimus vardijo ministerijos atstovas. Džiugina modernėjanti profesinio mokymo įstaigų infrastruktūra, kuriai per kelerius metus skirta apie 100 mln. eurų investicijų.
Pasak J.Jakučinsko, siekiama profesinio mokymo lankstumo ir prieinamumo. Vienas prioritetų – didinti pameistrystės mokymo formos apimtis.
Netrūksta ir iššūkių – iki galo neišbaigtas modulinio mokymo įgyvendinimas, nepakankamas mokymo lankstumas. Svarbus mokymo kokybės užtikrinimas, darbdavių įsitraukimas į procesą ir atitiktis darbo rinkos poreikiams.
„Vadinamasis vieno langelio principas organizuojant suaugusiųjų formalųjį ir neformalųjį mokymą, tvarus finansavimo modelis, informavimas apie mokymosi galimybes, profesinio orientavimo bei konsultavimo paslaugos suaugusiesiems“, – svarbiausius ministerijos specialistų planus ir vizijas dėstė J.Jakučinskas.
Moko gyventi savarankiškai
Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ direktorė Dalia Beigienė – viena pirmųjų šalyje dar 1996 metais kartu su partneriais iš Prancūzijos ėmėsi kurti bendruomenę, kurioje apsigyveno 16–17 metų jaunuoliai, norintys ugdyti darbo įgūdžius. Tuomet dirbtuvės veikė senoje lentpjūvėje.
„Jaunus žmones mokome ne tik profesijos, bet ir pasirengti savarankiškam gyvenimui“, – kalbėjo D.Beigienė. Jos vadovaujamoje mokykloje mokoma staliaus, dekoratyvinio želdinimo, arboristikos, maisto ruošimo paslapčių.
Iš pradžių mokymas 2 savaites vyksta mokykloje, vėliau tiek pat laiko – įmonėje.
„Bandome moksleiviams įdiegti mintį, kad žinios yra skolinamos. Vėliau jomis reikia dalintis“, – pasakojo D.Beigienė.
Psichologinės socialinės reabilitacijos bendruomenė „Eterna Vita“ 2009 metais įsikūrė Šiaulių rajone, senoje sodyboje. Iš pradžių joje dirbo tik 2 savanoriai.
Pastatas buvo remontuojamas pačių gyventojų pastangomis. Vėliau buvo įrengtos administracinės patalpos, krepšinio aikštelė. Kai centras tapo programos dalyviu, darbuotojų skaičius išsiplėtė iki 8.
„Ketiname toliau plėstis, statyti papildomas patalpas. Kursime reabilitacinę bendruomenę moterims – įsigijome visai šalia esančią sodybą, kurią pradėjome remontuoti“, – planais dalijosi „Eterna Vita“ direktorė Jūratė Tuominienė.
Įtraukė neįprastos pramogos
Viešosios įstaigos „Alfa centras“ steigėjo Vladislavo Pociaus istorija – neįprasta. Vyras 2006-aisiais išvyko į Angliją ir kelerius metus dirbau statybose.
„Bandžiau atrasti veiklą, kuri mane domintų. Greitai supratau, kad regėti besikeičiantį žmonių gyvenimą yra svarbiau negu gauti didesnes pajamas“, – pasakojo V.Pocius. Pirmąją bendruomenę jis įkūrė Jungtinėje Karalystėje, joje buvo paruošta 13 vietų.
2013 metais V.Pocius įkūrė reabilitacijos centrą Marijampolėje.
„Suvalkijos krašte niekas nevykdė tokios reabilitacijos. Kita priežastis – Marijampolėje veikiantys pataisos namai, kuriuose gyvenantiems nuteistiesiems taip pat reikia paramos“, – pasirinkimo priežastis nurodė V.Pocius.
Jam visada knietėjo imtis neįprastos veiklos. Vienas tokių sumanymų – reabilitacijos centro ir pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų futbolo varžybos.
Žinia apie jas greitai pasklido, todėl „Alfa centro“ komanda gavo pakvietimus atvykti išbandyti jėgas į Alytaus, Pravieniškių pataisos namus.
Kita įsimintinas projektas – ekstremalus bėgimas „Alfa Run“, kuris pirmą kartą įvyko 2016-aisiais. Šiais metais į šias varžybas susirinko daugiau kaip 3000 dalyvių.
Šiemet „Alfa centre“ pirmą kartą surengta stovykla 7–13 metų vaikams, joje dalyvavo daugiau kaip 100 vaikų. Stovykla buvo labai populiari, todėl kitąmet tikimasi priimti dvigubai daugiau vaikų.
Kita įsimintinas projektas – ekstremalus bėgimas „Alfa Run“, kuris pirmą kartą įvyko 2016-aisiais. Šiais metais į šias varžybas susirinko daugiau kaip 3000 dalyvių.
Šiemet „Alfa centre“ pirmą kartą surengta stovykla 7–13 metų vaikams, joje dalyvavo daugiau kaip 100 vaikų. Stovykla buvo labai populiari, todėl kitąmet tikimasi priimti dvigubai daugiau vaikų.
