Pasaulines įžymybes gydęs Niujorko dzūkas turi būdą koronavirusui įveikti

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis kineziterapeutas Samuelis Tacas (74 m.), neseniai viešėjęs Lietuvoje, turi teoriją, kaip padėti kvėpavimo takams, kai siaučia koronavirusas. Ir kaip karantiną paversti naudingu sveikatai.

Samuelis Tacas (74 m.), neseniai viešėjęs Lietuvoje, turi teoriją, kaip padėti kvėpavimo takams, kai siaučia koronavirusas.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Samuelis Tacas (74 m.), neseniai viešėjęs Lietuvoje, turi teoriją, kaip padėti kvėpavimo takams, kai siaučia koronavirusas.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
S.Tacas savo kabinete Niujorke.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
S.Tacas savo kabinete Niujorke.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
S.Taco pacientas buvo ir garsusis latvių baleto šokėjas M.Liepa.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
S.Taco pacientas buvo ir garsusis latvių baleto šokėjas M.Liepa.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Unikalia S.Taco metodika domėjosi buvęs JAV prezidentas B.Clintonas ir verslininkė R.Tahari.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Unikalia S.Taco metodika domėjosi buvęs JAV prezidentas B.Clintonas ir verslininkė R.Tahari.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Daug metų S.Tacą ir violončelininką M.Rostropovičių siejo nuoširdi draugystė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Daug metų S.Tacą ir violončelininką M.Rostropovičių siejo nuoširdi draugystė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 9, 2021, 8:40 PM, atnaujinta Jan 10, 2021, 12:04 PM

Alytuje gimęs S.Tacas (Shmuel Tatz) padarė puikią karjerą už Atlanto. Būdamas 27-erių jis persikėlė į Izraelį, o nuo 1984-ųjų gyvena JAV ir jau kelis dešimtmečius dirba įsteigtoje klinikoje Manhatane.

Domėdamasis Rytų medicina S.Tacas sukūrė išskirtinę kūno derinimo programą, o kaip kineziterapeutas yra padėjęs ne vienai pasaulio garsenybei.

Jo kabineto duris yra varstę kompozitorius Andrew Lloydas Webberis, baleto šokėja Nina Ananiašvili, aktorė Kathleen Turner, taip pat tokie pasaulinio lygio atlikėjai kaip violončelininkas Mstislavas Rostropovičius.

Kai kuriems pacientams jis yra paskutinė viltis įveikti profesinius skausmus. Daugelis jų neįtaria, kad Lietuvos pasą turintis kineziterapeutas vadina save dzūku ir iki šiol puikiai prisimena, kokius apšilimo pratimus prieš rungtynes sovietmečiu atlikdavo vaikystėje mėgto „Dainavos“ klubo futbolininkai.

Galbūt šie įspūdžiai lėmė tai, kad S.Tacas studijavo gydomąją kūno kultūrą Kaune.

– Karantino metu žmonės jaučiasi tarsi įkalinti namuose, todėl kenčia kūnas. Kaip galime sau padėti? – pasiteiravau S.Taco.

– Pradėsiu nuo savęs. Vadovaujuosi požiūriu – nesvarbu, ką žmonės dirba, visi turi kaulus ir raumenis, tokius pat organus, tik kiekvienoje galvoje būna skirtingų minčių. Siūlau pacientams ir draugams tokias priemones, kurios veikia. Jų efektyvumu įsitikinau, kai Niujorke pernai kovą buvo paskelbtas karantinas.

Kineziterapeutams tada buvo uždrausta dirbti pusantro mėnesio. Turėjau daug laiko, todėl galėjau maždaug tris valandas kasdien dirbti su savo kūnu.

Šios metodikos ištakos siekia dar tuos laikus, kai Druskininkuose mokiausi pas Karolį Dineiką (1898–1980), o jo taikomas gydymas kaip tik ir buvo paremtas kvėpavimu. Iki tol maniau, kad jau moku kvėpuoti, bet patekęs pas jį supratau, kad klydau.

Taip pat K.Dineika sukūrė specialų masažą ir pratimus plaučių problemų turintiems žmonėms.

Savo pavyzdžiu noriu įtikinti žmones, kad nebūtina eiti į sporto klubą, krepšinio aikštę ar sėsti ant dviračio.

Daug gerų dalykų galime daryti ir namuose, kad sustiprintume kvėpavimo sistemą ir limfos apytaką.

Ką reiškia derinti kūną? Pateiksiu tokį pavyzdį – prieš eidami į sceną orkestro dalyviai derina styginius instrumentus, kad jie gerai skambėtų.

Kartais genialus smuikininkas gali taip griežti, kad niekas nesupras, jog prastai suderintas instrumentas. Kurį laiką žmogus gali taip šypsena maskuoti kenčiamus skausmus. Bet jis negalės ilgai nuslėpti negalios ir vaidinti, kad jam viskas gerai. Jo kūnas šauksis pagalbos.

Tokiu atveju geriau nelaukti aliarmo signalo. Skaudanti galva, negalėjimas pasukti kaklo, nugaros skausmai, sustingę sąnariai – tai rodo, kad kūnas kenčia.

– Ar turite receptą ir tiems, kurie nemėgsta sportuoti?

– Galime daug ko išvengti, tik reikia žinoti, ką daryti ir kaip apsaugoti savo kūną nuo susidėvėjimo. Kai perkame naują automobilį, autoserviso darbuotojai įspėja, kad reikės atvykti ir pakeisti tam tikras detales. Tokia techninė apžiūra būtina ir kūnui.

Aš nelankau jokio sporto klubo, nemėgstu demonstruoti ištvermės. Mano filosofija yra suteikti kūnui malonumą, o ne jį prievartauti.

Vaikystėje daug ką gauname iš gamtos. Vaikas pradeda sėdėti, ropoti ir vaikščioti be jokios mankštos, nes jam malonu judėti. Bėdos prasideda vėliau, kai penkiamečiai ima mėgdžioti kitus asmenis.

Jei mato, kad tėvas sėdi sudribęs fotelyje, motina vaikšto susikūprinusi, vaikai mano, kad tokia kūno padėtis yra gera. Fizinis aktyvumas, be kurio neužauga nė vienas vaikas, suaugusiesiems atrodo jau nereikalingas, nes visas dovanas jie gavo iš gamtos.

Tačiau kuo gyvenimas patogesnis, tuo labiau išsiderina kūnas. Kyla klausimas, kas turėtų užsiimti sveikatinimu. Juk medicina užsiima tuo, kad žmogus nenumirtų.

Kad kuo ilgiau žmonės galėtų žaisti golfą ar tenisą, šokti, važiuoti dviračiu, turi išlaikyti raumenų masę, kaulinį audinį, judrius sąnarius. Bet tai nėra medicinos uždavinys, todėl didžiausia atsakomybė tenka kineziterapeutams.

– Ar gali gydyti vien judesiai?

– Kai išvykau iš Lietuvos, nebuvo tokios profesijos kaip kineziterapeutas. Per keletą dešimtmečių kineziterapija sulaukė pripažinimo, nes tai mediciniškai ir judesiu pagrįsta sveikatingumo priemonė. Dabar Lietuvoje veikia ne viena kineziterapeutus rengianti įstaiga.

Neseniai Alytuje įsikūrusi kineziterapijos mokykla pakvietė skaityti paskaitas nuotoliniu būdu. Jos truko dvi savaites. Tai rodo, kad Lietuvoje daug kas dėmesio skiria sveikatinimui, ne tik ligoms gydyti.

– Ar karantinas davė jums kokios nors naudos?

– Viską, ką siūlau savo pacientams, turiu galimybę išbandyti pats. Šeimos gydytojas negali įsitikinti, kaip veikia medikamentai, nes jų yra daugiau kaip keliasdešimt tūkstančių, chirurgas negali pats išbandyti, koks operavimo būdas yra geriausias, o kineziterapeutas turi tokią galimybę.

Karantino metu bent valandą eidavau pasivaikščioti. Bet vaikščiodamas neklausydavau nei JAV, nei Maskvos, nei Lietuvos radijo žinių, o sutelkdavau dėmesį į kvėpavimą. Jei žmonės eidami daug kalba ir neatlieka kvėpavimo pratimų, bus tik pusė naudos.

Kvėpavimo pratimai būtini pandemijos metu, nes padeda stiprinti plaučius. Vadinasi, būtina treniruoti kvėpavimo sistemą, kurią žaloja koronavirusas.

Grįžęs namo išgeriu stiklinę vandens, tada atsigulu ant grindų ir atlieku judesius kaip kūdikis, kuris dar nepradėjo mėgdžioti aplinkinių. Tie judesiai neturi nieko bendra su tuo, ką mokėmės per fizinio lavinimo pamokas ar žaisdami krepšinį.

Gulėdamas ant nugaros taip pat kilnoju diafragmą, padedu neaptingti šonkauliams. Tada kaip vaikas verčiuosi ant pilvo, nes tai irgi svarbu plaučiams.

– Ar jums buvo drąsu skristi iš Niujoko į Lietuvą, nes pagal užsikrėtimų rodiklį esame tarp lyderių Europoje?

– Čia yra mano draugė, kuri gyvena viena. Jaučiau, kad prasidės karantinas, o ji bus priversta sėdėti namie. Kai žmogus gyvena vienas, jam sunku išvengti vienatvės jausmo.

Karantinas slegia, netgi veikia seksualinį gyvenimą. Yra duomenų, kad karantino metu žmonės daugiau žiūri pornografijos, bet seksualiniai poreikiai būna aprimę, todėl intymūs santykiai būna netgi retesni, nei įprasta.

Mes su drauge karantino metu stengėmės daugiau investuoti į sveikatą. Bet eidami pasivaikščioti nebūdavome susikibę rankomis, nors tai ir malonu. Eidami mosuodavome rankomis, atlikdavome kvėpavimo pratimus.

Daugelis porų gali būti puikūs masažuotojai, pavyzdžiui, uždėti rankas ant skaudamo sprando ar nugaros, švelniai paglostyti – kaip tai daro motinos, ramindamos verkiantį vaiką. Lytėjimas turi stebuklingą galią.

Uždėtos rankos ant pilvo padeda atlikti kvėpavimo pratimus, nes būna lengviau pajusti, kaip kilnojasi diafragma.

– Kas dar gali stiprinti imuninę sistemą?

– Viešėdamas Lietuvoje vos kelis kartus galėjau pasidžiaugti saulėta diena, o kineziterapijoje yra labai svarbus gydymas šviesa. Todėl tamsiuoju metų laiku reikėtų namuose naudoti įvairias lempas, kurios skleidžia natūralią šviesą.

Galime apšviesti veidą, kūną. Tai netgi padeda stiprinti imunitetą, nes reaguodamos į šviesą smegenys gamina biologiškai aktyvių medžiagų, praskaidrinančių nuotaiką.

Gelbėja ir masažas. Karantino metu reikia labiau masažuoti krūtinę, atpalaiduoti pilvą, skatinti limfos apytaką.

Būtina taip pat stiprinti nosiaryklės gleivinę, nes koronavirusas pirmiausia taikosi į viršutinius kvėpavimo takus. Vadinasi, reikia vengti nosies užgulimo, būtina skalauti nosį jūros vandeniu, tinka ir kvėpavimas garais. Juk tuo paremta vadinamoji pirties medicina. Manau, organizmas gali pats susitvarkyti su koronavirusu, jeigu mes jam padėsime.

– Kaip Niujorke atrodo gyvenimas pandemijos metu?

– Turiu kelis tūkstančius amerikiečių pacientų, atrodo, iki šiol dar niekas iš mano draugų ir pažįstamų neatsidūrė ligoninėje dėl COVID-19 infekcijos.

Bet tie, kurie gyvena netoli kokios nors ligoninės, jaučiasi psichologiškai labai prastai. Juos glumina greitosios pagalbos automobilių signalai.

Kita vertus, pastebėjau, kad mano praktikoje perpus sumažėjo amerikiečių pacientų. Kadangi gyvenu Manhatane, čia daugelis įsikūrusiųjų dar turi po namą užmiestyje, todėl per karantiną sumažėjo gyventojų.

Dar turiu pacientų, gyvenančių Kvinse, taip pat Brukline. Anksčiau jie atvykdavo pas mane naudodamiesi metro, tačiau dalis jų ėmė abejoti, ar toks visuomeninis transportas yra saugus.

Bet tikiu, kad pandemija bus suvaldyta ir nė vienas kineziterapeutas pasaulyje neliks be darbo.

Kaip pagelbėti savo kūnui

- Pagal S.Taco metodiką yra sudaryti pratimai, o nufilmuota medžiaga įkelta į paramos fondo TATZ socialinių tinklų paskyrą.

- Pagrindinis pratimų tikslas – stiprinti kvėpavimą ir limfos apytaką, nuo to priklauso organizmo atsparumas virusams ir bakterijoms.

- Bet jei kas nors prašo parodyti daugiau pratimų, skirtų kaklui ar nugarai, S.Tacas aiškina, kad viskas yra susiję.

- „Nė vienas pratimas, kurį žmogus atlieka, neturi sukelti skausmo. Jei jaučiatės negerai, sustokite, palikite kitam kartui“, – patarė kineziterapeutas.

- Jis siūlė derinti kūną pasitelkiant lazdą. Ji padeda visoms kūno dalims. Turėdamas rankose lazdą ir mankštindamasis žmogus priverčia abi kūno puses dirbti vienodai.

- Lazda galima masažuoti sprandą, nugaros raumenis. O vienas mėgstamiausių S.Taco pratimų, kurį pats sugalvojo, – stuksenti lazdos galu į krūtinės ląstą, kad prabustų limfos taškai. Galima taip pat dainuojant ar kartojant kokį nors skiemenį kumščiais nesmarkiai padaužyti krūtinės ląstą.

- Kineziterapeutas ragino neužmiršti ir tokių pratimų, kurie gerina galūnių kraujotaką, pavyzdžiui, atsikėlus rytą trinti delnus vieną į kitą, lankstyti pirštus, tai svarbu, nes senstant jie stingsta. Galima tapšnoti delnais ir sau per pilvą, kur yra limfos taškai.

- S.Tacas ragino vengti staigių judesių: „Niekuomet greitai neatsitieskite, būkite tinginiai, jei lėtai judėsite, jums neskaudės nugaros, o jei darysite staigius judesius, tikrai kas nors įstrigs.“

- Yra naudinga atsistojus suktis kaip vaikui į visas puses, nes tai lavina vestibulinę sistemą.

- Dar vienas naudingas pratimas – atsigulti ant grindų, pasidėti po galva knygą, o tada uždėti rankas ant diafragmos ir pajusti, kaip ji kilnojasi. Tai pilvinis kvėpavimas, taip kvėpuojant priversti dirbti net šonkauliai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.