Kūno rengybos treneris: 10 000 žingsnių per dieną – ar reikia ir kodėl?

Aktyvus gyvenimo būdas visada buvo svarbus tiems, kas rūpinasi savo sveikata ir emocine būsena. Viena iš paprasčiausių būdų užtikrinti pakankamą fizinio aktyvumo lygį yra ėjimas.

Aktyvus gyvenimo būdas visada buvo svarbus tiems, kas rūpinasi savo sveikata ir emocine būsena.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Aktyvus gyvenimo būdas visada buvo svarbus tiems, kas rūpinasi savo sveikata ir emocine būsena.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-01-15 17:17

Nors ekstremalioje situacijoje visuomenė prisitaikė prie naujų aplinkybių, daugiau laiko praleidžiama namuose, pakankamas judėjimas yra ta svarbi kasdienio gyvenimo dalis, kuriai ir žiemą reikia skirti dėmesio. Kodėl žmonės, ypač dirbantys sėdimą darbą, kasdien turi stengtis nueiti 10 000 žingsnių ir kaip išsiugdyti tokį įprotį, skaitykite toliau.

Ėjimas yra vienas iš pagrindinių žmogaus judėjimo būdų – jis padeda išlaikyti organizmą sveiką, jei tai daroma reguliariai. Kai dirbama visą dieną sėdint, rekomenduojama kas valandą atlikti tam tikrus judesius, atsistoti ir pasistiebti ant pirštų. Reguliarus ėjimas gerina savijautą, pasiekiamas reikiamas aktyvumo lygis kiekvieną dieną, net jei tam tikrą dieną neatliekama jokia kitokia fizinė veikla.

Tačiau kad organizmas būtų sveikas, nepakanka nueiti vos kelis žingsnius per dieną. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamais duomenimis, rekomenduojamas per dieną žingsnių skaičius – apie 7 500. Tačiau vis labiau įsitikinama, kad reikia nueiti 10 000 žingsnių per dieną.

Ir ne veltui! Iš tiesų, žmonėms, kurių sveikatos būklė gera, patariama kasdien nueiti 10 000 žingsnių (7 km), kad pasiektų aukštą judėjimo lygį. Kodėl geriau neapsiriboti vidutine norma? Kuo daugiau žingsnių kasdien gebame nueiti, tuo stipresnis ir sveikesnis tampa organizmas.

Kūno rengybos treneris Karlis Vanagas: „Žmogaus kūnas sukurtas judėti. Tik tinkamai judėdamas jis gali visavertiškai funkcionuoti. Vaikščiojimas yra universalus būdas, užtikrinantis visos atramos-judėjimo sistemos visavertį funkcionavimą, nes tuo metu dirba visi kūno raumenys.

Vaikščiojant visa kūno apkrova paskirstoma tolygiai – žengiant žingsnį, apkrova nuo pėdų pereina iki viršutinės kūno dalies ir rankų, todėl judant rankos turėtų būti laisvos, o ne laikomos kišenėje, taip pat rankoje neturėtų būti laikomas telefonas.

Norint išvengti naudojimosi telefonu einant gatve, galima nešioti išmaniąją apyrankę arba išmanųjį laikrodį, kuris skaičiuos kiekvieną dieną nueitų žingsnių skaičių, nors telefono nebus rankoje. Tada 10 000 žingsnių neatrodys tiek daug, nes juos galima „surinkti“ ir vaikščiojant iš vienos vietos į kitą namuose, tačiau kai telefonas ant stalo ar sofos, šie žingsniai neįskaitomi.

Be to, daugelyje išmaniųjų laikrodžių įdiegtos taikomosios programos, kurios didina motyvaciją, siekiant, kad 10 000 žingsnių būtų nueiti ne kartą per savaitę, o kiekvieną dieną. „Garmin“ išmanieji laikrodžiai informuoja, kiek dienų iš eilės pasiekėte tikslą – nuėjote numatytą žingsnių kiekį. Tam, kas iki šiol buvo gana pasyvus, nereikėtų iš karto stengtis nueiti 10 000 žingsnių – nueitą atstumą didinkite pamažu.“

„Ir šiuo metu, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, svarbu didinti fizinį aktyvumą, nes taip galime apsisaugoti nuo skausmų, nemalonių pojūčių ir traumų, taip pat – tai irgi svarbu – patirti gerų emocijų ir įgyti energijos. Kasdien nueinant 10 000 žingsnių, pagerės psichinė sveikata ir fizinis pasirengimas, bus mažesnis streso poveikis – tai sumažins riziką susirgti lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, o šios rizikos rodikliai Latvijoje yra vieni blogiausių Europos Sąjungoje.

Vaikščiojimas tinka beveik visiems, nes nereikia specialios aprangos ir priemonių, pakanka patogių batų ir atitinkamomis oro sąlygomis dėvimų drabužių. Kad paskatintumėte save daugiau judėti, vaikščiojimą galima pradėti nuo, pavyzdžiui, ėjimo į darbą ir iš jo pėsčiomis, ilgiau pasivaikščioti su šunimi arba panaudoti šį laiką „buvimui su savimi“ klausantis muzikos – ilgainiui žingsniavimas taps neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi“, – tvirtino K. Vanagas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.