Nematoma karantino pusė: augo nerimas dėl išvaizdos, suvartota daugiau papildų

Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą.

Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. <br>Unsplash nuotr.
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. <br>Unsplash nuotr.
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. <br>freepik nuotr.
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. <br>freepik nuotr.
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. 
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. 
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. <br>Unsplash nuotr.
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. <br>Unsplash nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 10, 2021, 10:01 AM, atnaujinta Mar 10, 2021, 10:49 AM

Atlikti tokį tyrimą mokslininkus paskatino per karantiną socialiniuose tinkluose pradėję plisti įvairūs sportuoti ir mankštintis kviečiantys filmukai, iššūkiai, akcijos ir programos. Tyrime iš viso dalyvavo 3 tūkst. dalyvių iš įvairių šalių: Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystė (JK), Japonijos, Portugalijos ir Vengrijos.

Fizinis aktyvumas yra sveikas ir labai skatintinas dalykas, ypač pandemijos kontekste, kai fizinio aktyvumo lygis bendrai yra sumažėjęs. Visgi, kartais perdėtas informacijos srautas apie gražų, sportišką kūną gali turėti ir neigiamą poveikį – didinti su kūnu ir išvaizda susijusį nerimą, skatinti liguistą nepasitenkinimą savo kūnu, didinti norą vartoti papildus ar tam tikras medžiagas, kurie, žadama, padės tapti stipresniu, greičiu sudeginti riebalus ir pan. Kai kurios šių medžiagų, ypač vartojant jas be profesionalios priežiūros, gali sukelti sveikatos sutrikimus ar priklausomybes“, – teigia viena tyrimo vykdytojų Lietuvoje, LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Pranckevičienė.

Labiau nerimauja moterys

Pirmosios COVID-19 bangos metu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje ir kitose šalyse dėl savo išvaizdos labiau nerimauja moterys nei vyrai. Nustatyta, kad vidutiniškai karantino laikotarpiu apie 20 proc. apklaustų žmonių vartojo išvaizdą ir rezultatyvumą sporte veikiančias medžiagas. Lietuvoje tokių žmonių buvo net 25 proc., o 6 proc. lietuvių išvaizdą ir rezultatyvumą veikiančias medžiagas pradėjo vartoti būtent karantino metu, nors anksčiau vartoję nebuvo.

Mokslininkai pabrėžia, kad išaugęs nepasitenkinimas savo kūnu ir išvaizda gali signalizuoti apie dismorfinį kūno sutrikimą – dažnai nediagnozuotą, tačiau stipriai bloginantį asmens gyvenimo kokybę psichikos sutrikimą. Šiam sutrikimui būdinga didelė neapykanta savo kūnui, jo formoms, sudėjimui, skatinanti dėti neproporcingai dideles pastangas save „pataisyti“.

Lyginant su kitomis šalimis, lietuviai išsiskyrė nuosaikesniu fiziniu aktyvumu. Perdėtai intensyvus, sekinantis fizinis aktyvumas buvo būdingas maždaug 4 proc. apklaustųjų visose šalyse, tačiau Lietuvoje probleminis fizinis aktyvumas būdingas tik 2,4 proc. apklaustųjų.

Anot mokslininkų, probleminis fizinis aktyvumas gali lemti fizines traumas, nuovargį, fizinį išsekimą, taip pat psichologines problemas – miego sutrikimus ar net depresiją. Visgi, lietuviai karantino metu rinkosi vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veiklas – ėjimą, jogą, Pilateso ir bendrą mankštą, o tai rečiau perauga į probleminį fizinį aktyvumą.

Tyrimą atlikusių mokslininkų komandoje dirbo tyrėjai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos (LSMU), Vilniaus universiteto neurobiologijos ir biofizikos katedros, taip pat Oksfordo, Kembridžo, Kyoto ir kitų universitetų mokslininkai. Tyrimui vadovavo Hertfordšyro (JK) universiteto mokslininkai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.