Daugelis tokią būseną linkę nurašyti paprastam nuovargiui, bet specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia žmogaus savijauta gali signalizuoti ir apie profesinį perdegimą.
Niekas nėra apsaugotas
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Aistė Kulvietė, kalbėdama apie profesinį perdegimą, atkreipia dėmesį, kad jis siejamas su ilgalaike, darbuotojo psichinei sveikatai nepalankia darbo aplinka, kuri gali lemti lėtinį nuovargį ar išsekimą, negatyvias nuostatas darbo atžvilgiu ar sumažėjusį produktyvumą.
„Tikriausiai nė vienas nesame 100 proc. apsaugotas nuo profesinio perdegimo, tačiau didesnę tikimybę jį patirti turi tų profesijų atstovai, kurie patiria didelį darbo krūvį, kurių profesija susijusi su didele atsakomybe ar reikalauja daugiau psichologinių išteklių“, – teigė ji.
Anot psichologės, tokiu įtemptu laikotarpiu kaip pandemija gali būti pastebimas padidėjęs medicinos darbuotojų, policininkų, mokytojų ir kitų stipriai visuomenėje tvyrančių įtampų paliestų profesijų atstovų perdegimo skaičius.
Kaip atpažinti profesinį perdegimą?
A. Kulvietės teigimu, apie profesinį perdegimą gali signalizuoti tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis, nenoras dirbti arba atmestinai atliekamas darbas, apsunkinta dėmesio koncentracija, užmaršumas, taip pat padidėjęs nerimastingumas, pesimizmas ir, žinoma, suprastėjusi darbo atlikimo kokybė.
Psichologė pasakojo, kad dažnai jos kabineto duris praveria žmonės, ieškantys pagalbos dėl patiriamo profesinio perdegimo darbe.
„Dažnas klientas, patiriantis profesinį perdegimą, jau pirmos konsultacijos metu išsako tyrą, gilų ir vienintelį norą: „Aš taip norėčiau mesti viską... Išvažiuočiau kur į mišką, kur nėra žmonių, tylu, ramu, kur niekam manęs nereikėtų ir man nieko nereikėtų...“.
Tikriausiai tai, kad tas noras nepasiekiamas, ir lemia didžiąją dalį kylančios įtampos“, – pasakojo ji ir patikslino, kad šios problemos ignoravimas gali turėti dar rimtesnių pasekmių žmogaus sveikatai, mat dauguma psichologinių sunkumų, į kuriuos žmonės dažnai nepagrįstai numoja ranka, yra linkę kauptis, ūmėti bei bloginti bendrą emocinę savijautą.
Ne išimtis, anot pašnekovės, ir profesinis perdegimas. „Jei numojame ranka į savo nuovargį, nuolat išgyvenamą stresą, ilgainiui galime prarasti darbingumą ir didėja rizika susirgti psichikos sveikatos ligomis“, – apie gresiančias pasekmes, kai nuo profesinio perdegimo kenčiantis žmogus nesikreipia pagalbos, vardijo psichologė.
Pagalbos kreiptis būtina
Ar pats nuo profesinio perdegimo kenčiantis žmogus gali kuo nors sau padėti, ir jei taip – tai kuo? A. Kulvietės teigimu, pajutus profesinio perdegimo simptomus ar tiesiog ilgiau užsitęsus nuovargiui, būtina imtis darbo krūvio ribojimų, pasirūpinti darbų pasiskirstymu ir tinkamu jų planavimu bei emocinei sveikatai palankaus mikroklimato kūrimu darbo vietoje. Šioje situacijoje itin svarbūs ir palaikantys santykiai tiek darbo kolektyve, tiek namų aplinkoje,
„Nuo profesinio perdegimo kenčiančiam žmogui rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichologą. Tai labai svarbu todėl, kad dažnai žmonės ir perdega dėl to, kad patys negeba atpažinti stresą keliančių veiksnių, didelio krūvio ar patiriamos įtampos – ją normalizuoja ir save įtikinėja, kad „aš su viskuo puikiai susitvarkau...“ – apie dažnam įtampą darbe patiriančiam žmogui pažįstamą situaciją kalbėjo pašnekovė ir patikslino, kad jei žmogus jaučia profesinio perdegimo simptomus – yra pavargęs, išsiblaškęs, prarado norą dirbti arba nebegali dirbti taip gerai kaip anksčiau – jis turėtų kreiptis dėl individualios psichologinės konsultacijos.
„Jei šie sunkumai nulemti profesinio perdegimo, psichologas gali padėti atpažinti, kas būtent yra tie veiksniai, kurie šį perdegimą sukelia bei atrasti būdus kaip juos sumažinti ar panaikinti“, – sakė ji.
A.Kulvietė atkreipė dėmesį, kad įdomius ir vertingus mokymus apie profesinį perdegimą bei nemokamas psichologines konsultacijas gyventojams teikia ir šalies savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai.
„Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina projektą „Sveikatink ir valdyk“, kurio tikslas – didinti Kauno miesto darbuotojų kompetenciją psichikos sveikatos srityje – padėti atpažinti ne tik profesinio perdegimo, bet ir kitų psichologinių sunkumų atsiradimo užuomazgas bei numatyti galimų ar esamų problemų sprendimo būdus. Šie mokymai gali prisidėti prie didesnės darbuotojų motyvacijos dirbti, geresnio produktyvumo, mažesnės darbuotojų kaitos bei geresnio mikroklimato darbo kolektyvuose“, – teigė ji.
Pagalba – ir internete
Dažnas, su emociniais sunkumais susiduriantis lietuvis ieško būdų, kaip juos galėtų įveikti pats.
Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savo sričių ekspertais yra inicijavusi projektą „Pagalba sau“, kurio interneto tinklalapyje galima rasti svarbios informacijos, rekomendacijų, testų ir kontaktų.
Užsukę į interneto svetainę pagalbasau.lt vartotojai ne tik ras daug specialistų parengtos informacijos apie psichikos sveikatos sunkumus, emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą, bet ir patarimų, skirtų vaikams, jaunimui, suaugusiems bei senjorams, kaip įveikti COVID-19 pandemijos metu kilusius emocinius sunkumus.
Tinklalapio skiltyje „Pažink save“ vartotojams siūloma interaktyvi naujovė – galimybė atlikti specialius testus, kurie leis atpažinti nerimą keliančias būkles. Projekto svetainėje patalpinti specialistų sukurti geros savijautos, nemigos, nerimo, depresijos, pogimdyvinės depresijos ir valgymo sutrikimų testai.
Taip pat daugiau apie savo sveikatos būklę gali sužinoti ir galimai nuo priklausomybių kenčiantys žmonės, atlikdami priklausomybių nuo rūkymo, alkoholio, kompiuterinių žaidimų ir interneto bei lošimų testus. Interneto svetainėje pagalbasau.lt aiškiai ir patogiai pateikiama informacija, kur reiktų kreiptis pagalbos susidūrus su įvairaus pobūdžio sunkumais.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
