Deja, bet priklausomų asmenų artimieji pagalbos sau ieško retai. Jie dažnai mano, kad visos problemos jų gyvenime susijusios su artimojo priklausomybe. Todėl manoma, kad pagalbos reikia tik jam, o įveikus priklausomybę dings ir visi artimąjį kamavę rūpesčiai. Tačiau tai – klaidingas požiūris.
Nesupranta savo savijautos
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Psichosocialinio gydymo skyriaus psichologė-psichoterapeutė Daiva Klovienė pasakoja, kad, ilgą laiką gyvenantys šalia priklausomo žmogaus, artimieji patiria labai daug streso. Iš pradžių dažniausiai artimieji stengiasi sušvelninti įtampą, tvyrančią namuose. Padeda priklausomiesiems išgyventi pasekmes, atsiradusias dėl vartojimo.
„Pavyzdžiui, jie ieško būdų, kaip sumažinti nemalonius abstinencijos reiškinius. Tuomet bando gražiuoju kalbėtis, įtikinėti, vėliau maldauti, bartis, varyti iš namų, gėdinti ir t. t. Vėlesniais etapais šeimos nariai pradeda jausti daug beviltiškumo, nes supranta, kad ką bedarytų, artimasis nenustoja vartoti.
Taip pat artimieji išgyvena daug gėdos, nerimo, pykčio, kaltės jausmų. Šie nemalonūs jausmai dominuoja tuo metu, kai artimasis vartoja. Jeigu tarp vartojimų atsiranda pertraukų, šeimos narių savijauta pagerėja, atsiranda vilies, kad viskas baigsis. Kai artimasis vėl pavartoja, šalia esančio žmogaus (žmonių) savijauta vėl pablogėja. Viskas kartojasi iš naujo“, – apie užburtą ratą kalba specialistė.
Praktika rodo, kad priklausomybės liga sergančio asmens šeimos nariui kyla rimtų keblumų, tvarkantis su savo paties jausmais. Šeimos narys dažnai neigia pačią problemą. Ilgą laiką jie teisina priklausomus šeimos narius, manydami kad jie patys nustos vartoti. D. Klovienė taip pat pastebi, kad žmonės linkę nepelnytai prisiimti kaltę dėl to, kad jų artimasis vartoja.
„Dažniausiai į mane besikreipiantys šeimos nariai turi nepakankamai žinių apie priklausomybės ligą. Taip pat jie nesupranta ir savo savijautos.
Šalia esančiam žmogui per ilgesnį laiką pradeda reikšti panašūs „simptomai“ kaip ir priklausomam žmogui. Jis jaučiasi panašiai kaip vartojantis, išgyvena gėdą, kaltę, pykčio proveržius. Sutrinka fizinė bei psichinė sveikata“, – sako specialistė.
Anot jos, žmogui pasireiškia depresijos, nerimo priepuoliai, širdies darbo sutrikimai, jis jaučia nuovargį, apatiją, stipriai krinta jų savivertė. Būsena, pasireiškianti šalia priklausomo žmogaus, vadinama kopriklausomybe.
„Kopriklausomybei dar būdinga tai, kad žmogus tarsi praranda savo asmenybę. Jo interesų ratas stipriai susiaurėja. Atsiranda tarsi tunelinis matymas. Jam svarbu tik jo artimojo elgesys. Kopriklausomi žmonėms pradeda stipriai kontroliuoti savo šeimos narius, juos „gelbėti“, prisiima ne savo atsakomybę. Dėl to apleidžia savo gyvenimą. Nuo šios būsenos nukenčia visos svarbiausios šeimos nario gyvenimo sritys: fizinė, socialinė, psichologinė ir dvasinė“, – konstatuoja D. Klovienė.
Kaip jaučiasi vaikai?
Šeimoje, kurioje bent vienas iš tėvų gyvena su priklausomybe, nepatenkinami baziniai vaiko poreikiai: jaustis saugiu, mylimu, pasitikėti tėvais, tikėti, kad gyvenimas yra saugus ir nuspėjamas.
Psichologė pastebi, kad tokiose šeimose vyrauja įvairūs kraštutinumai – tai gali būti per didelė arba per maža vaiko kontrolė. Atžalos auklėjimas remiasi ne nuoseklia strategija, o priklauso nuo vienadienių nuotaikos svyravimų.
„Pavyzdžiui, už tą patį dalyką vaikas vieną sykį yra baudžiamas, o kitą sykį apdovanojamas. Taip „auklėjamas“ jis jaučiasi nesaugus, nesuvokia elgesio ribų, nuolatos patiria baimę, įtampą, stresą.
Jis taip pat išgyvena gėdą dėl tokio tėvų elgesio, stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta namuose, tokiu būdu bandydamas išsaugoti šeimos gerą vardą ir pusiausvyrą. Augdami tokiose šeimose, vaikai nežino, kas yra normalūs santykiai, todėl jie neišmoksta reikšti savo jausmų ir kurti ilgalaikių, pasitikėjimu grįstų santykių su kitais žmonėmis.
Labai dažnai jie patys tampa priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar elgesio. Pavyzdžiui, jiems pasitaiko valgymo sutrikimų ar priklausomybės nuo darbo“, – pastebi D. Klovienė.
Tyrimai rodo, kad beveik ketvirtadalis lietuvių, vaikystėje susidūrusių su alkoholio priklausomybe šeimoje, nesulaukė pagalbos, kuri jiems buvo reikalinga, o pagalbos sulaukusieji ją gavo ne iš specialistų, bet iš savo artimųjų rato.
Kreipiasi retai
Išsamios statistikos apie tai, kiek artimųjų kreipiasi dėl pagalbos sau, nėra, tačiau Vilniaus filialo Psichosocialinio gydymo skyriaus gydytoja psichiatrė Jolanta Ugnė Vilkaitė pastebi, kad priklausomųjų šeimos nariai, deja, savimi susirūpina retai.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad pacientų artimieji dėl savęs pagalbos kreipiasi gana retai, palyginimui – stacionarinėje Minesotos programoje Vilniaus filiale per metus gydoma daugiau nei 300 asmenų, o artimųjų konsultacijų per metus būna apie 20-30.
Dažniausiai pacientų artimieji dalyvauja kopriklausomybės „rate“ ir dėl savo asmeninių sunkumų į specialistus nesikreipia, jie ieško pagalbos savo priklausomam artimajam.
Deja, vyrauja neteisingas įsitikinimas, kad visos problemos jų gyvenime tik dėl to, kad gyvena su priklausomu asmeniu ar kitaip aktyviai dalyvauja jo gyvenime, o kai priklausomas asmuo gauna pagalbą, regis, daugiau nieko ir nebereikia“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistė.
J. U. Vilkaitė pastebi, kad realybė dažnai būna kitokia – per aktyvios priklausomybės periodą dažnai šeimoje būna susidarę liguistų stereotipiškų tarpusavio sąveikų, kurios gali išlikti net ir priklausomajam dedant pastangas sveikti asmeniškai.
Dažnai ir artimiesiems tenka mokytis kaip suteikti pagalbą sergančiam priklausomybe asmeniui ir kartu gyventi kuo kokybiškiau bei siekti savo asmeninių tikslų.
Kur kreiptis pagalbos
Priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems nemokama pagalba teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre veikia savipagalbos grupės (Alanon, Ala-teen, Suaugusių alkoholikų vaikų grupės ir pan.), pagalbą galima gauti kitų nevyriausybinių organizacijų įsteigtose įstaigose, kai kuriose reabilitacinėse bendruomenėse, kreipiantis dėl kompleksinių paslaugų šeimai į savo savivaldybėje esančius socialinės paramos centrus bei jų partnerius.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre psichologai konsultuoja čia gydomų pacientų artimuosius ir jų šeimos narius.
Taip pat šiuo metu yra taikomas šeimos narių ir artimųjų individualus ar kelių narių konsultavimas nuotoliniu būdu. Norint užsiregistruoti konsultacijai, galima kreiptis elektroniniu paštu jolanta.ugne.vilkaite@rplc.lt.
Be to, internetinėje svetainėje pagalbasau.lt neseniai atsirado nauja skiltis, skirta priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems.
Artimiausiu metu Vilniaus regione bus išbandomos kognityvinės elgesio terapijos principu grįstos pagalbos paslaugos priklausomų asmenų artimiesiems. Numatoma diegti užsienio šalyse pripažintą, įrodymais grįstą terapinę intervenciją CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training), kuri padės gerinti artimųjų emocinę būklę ir per bendravimo su priklausomu žmogumi įgūdžių lavinimą, skatinti priklausomą asmenį kreiptis dėl gydymo.
Paslaugą numatoma teikti grupinių ir individualių terapinių sesijų metu psichikos sveikatos centruose bei visuomenės sveikatos biuruose. Išbandžius paslaugas Vilniaus regione, vėliau numatoma paslaugas išplėtoti nacionaliniu mastu.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
