Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai parengė kraujo donorų infekuotumo infekcijomis apžvalgą už 2020 metus. Šios analizės duomenimis, pernai, lyginant su užpernai, tiriant donorų kraują rasta mažiau visų infekcijų sukėlėjų žymenų (atitinkamai 119 – 2020 m. ir 160 – 2019 m.).
Pagal infekcijos sukėlėją, 2020 metais dažniausiai donorų kraujyje buvo rasta hepatitų sukėlėjų, iš kurių hepatito B – 48 atvejai, hepatito C – 44 atvejai. Dar 23 donacijose rasti sifilio žymenys ir keturi – ŽIV infekcijos. Visų serologinių žymenų, išskyrus ŽIV, daugiau nustatyta tarp pageidaujančių tapti donorais, lyginant su pastoviais donorais.
Analizuojant septynerių metų (2014–2020) kraujo donorų infekuotumo statistiką, galima konstatuoti, jog visų minėtų infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo – hepatito C per minėtą laikotarpį sumažėjo 6 kartus, sifilio – 4,7 karto, o ŽIV infekcijos ir hepatito B rodikliai sumažėjo daugiau nei du kartus.
Stebima bendra tendencija, kai ženkliai mažesnis infekuotumas yra pastovių donorų, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais. Pasak ULAC gydytojos I.Čaplinskienės, mažėjantis donorinio kraujo infekuotumas, rodo gerėjančias tendencijas, kurioms didžiausią poveikį padarė neatlygintinos kraujo donorystės įgyvendinimas, prisidedantis prie kraujo saugumo Lietuvoje užtikrinimo.
Siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis.
Nuo 2009 metų, siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų: ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnėje užkrečiamos ligos stadijoje, visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo (NAT) metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.
Visas donoro kraujas, ar jo komponentai, aptikus infekcinių ligų žymenis, toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.
