Štai kodėl svarbu sportuoti ir daryti pertraukas tarp treniruočių

„Vienintelė bloga treniruotė yra ta, kurios nebuvo“, – skelbia populiari motyvacinė frazė. Spalvos čia kiek sutirštintos. Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo. Verčiau reikėtų įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus, luktelti ir atgauti jėgas.

Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>123rf nuotr.
Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>123rf nuotr.
Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>Pexels nuotr.
Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>Pexels nuotr.
Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>Pexels nuotr.
Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>Pexels nuotr.
Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>Pexels nuotr.
Sporto privalumams sveikatai suskaičiuoti neužtenka rankos pirštų, tačiau nei medikai, nei treneriai nesiūlo alinti organizmo.<br>Pexels nuotr.
Sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius ir disko metikas Andrius Gudžius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius ir disko metikas Andrius Gudžius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 11, 2021, 8:00 AM, atnaujinta Jul 10, 2021, 9:18 AM

Fizinis aktyvumas prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės, mažina įvairių lėtinių susirgimų – diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų – riziką, suteikia galimybe ilgiau mėgautis aktyviu gyvenimu. Negana to, onkologai pastebi, kad daugiau judantys, sportuojantys žmonės rečiau serga vėžinėmis ligomis.

Mankšta gali padėti pamiršti dienos rūpesčius, leidžia nusikratyti streso, o gerėjantys rezultatai suteikia pasitikėjimo savimi. Sporto metu gaminasi endorminai – „laimės hormonai“; tad po treniruotės aplanko puiki savijauta ir gera nuotaika.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius sako, kad fizinė veikla neturi tapti privaloma kančia. Todėl mėgėjams jis siūlo nesilygiuoti į profesionalus ir intensyvesne fizine veikla užsiimti tik kelis kartus per savaitę.

Nenustygstantys vietoje pertraukos gali pasirinkti lengvesnio tipo treniruotę – spartų pasivaikščiojimą ar lengvą prasibėgimą, pasiplaukiojimą vandens telkinyje, baseine.

Sporto gydytojo teigimu, svarbu išsikelti racionalius, pamatuotus tikslus. Juos išsiskeliant, derėtų atsižvelgti į amžių, buvusį treniruotumą, esamą sveikatos būklę.

G.Tankevičius pataria sumažinti krūvius, jei fizinė veikla ima kelti diskomfortą. Nederėtų lygiuotis į profesionalus, kurie sportinių pasiekimų vardan aukoja sveikatą.

„Profesionalai, žmonės, kurie pragyvena iš sporto, yra kitas klausimas. Jie praranda sveikatos mainais į pinigus, apsirūpinimą savo ateitimi. Bet jei nesame profesionalai, tikrai neverta rezultatų siekti sveikatos sąskaita“, – siūlo G.Tankevičius.

Kaip suprasti, kad reikia pertraukos?

Intensyvios, stiprios treniruotės ne tik sustiprina mus, bet ir nuvargina organizmą. Todėl specialistas akcentuoja poilsio – pertraukų tarp mankštos svarbą.

„Norint išgauti superkompensaciją – organizmo stiprėjimą, reikia jam duoti atsigauti, sustiprėti. Tada vėl galima suteikti treniruojantį stimulą“, – sako sporto gydytojas ir priduria, kad superkompensacija veikiau svarbi savo rezultatų gerinimo siekiantiems profesionalams.

Mėgėjams išvengti nuovargio lengviau. Jiems reikėtų atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus: skausmą, turimą energijos lygį, norą sportuoti.

Atsižvelgti derėtų ir į aplinkos veiksnius. Pavyzdžiui, esant dideliems karščiams, darbingumas neabejotinai sumažės.

Daugeliui fizinis aktyvumas, „nusivarymas nuo kojų“ asociajuojasi su geru miegu, bet G.Tankevičius įspėja, kad dėl pertraukų tarp treniruočių trūkumo atsiradęs nuovargis gali pasireikšti miego sutrikimais.

„Jeigu yra labai didelis nuovargis, tai streso hormonai gali dominuoti simpatinę sistemą ir neleisti užmigti. Jeigu išsimiegame gerai, tai reiškia, kad mūsų organizme nakties metu sklandžiai vyksta atsistatymo procesai“, – sako sporto gydytojas.

Jis paaiškina, kad perlenkus lazdą ar sportuojant labai vėlai vakare, miegas gali suprastėti, sutrinka atsigavimo procesai. Jeigu intensyviai mankštinamasi kiekvieną dieną, palaipsniui tai gali pereiti į pervargimą.

Sportas neturi būti katorga, savęs varymas, prievartavimas. Jeigu yra natūralus noras, energija, tuomet ir sportas bus naudingas“, – sako G.Tankevičius.

Taip, riba tarp poilsio poreikio ir tinginystės gali būti slidi, bet sporto medikas siūlo įsiklausyti į sveikatos signalus. Jeigu jaučiamės nepailsėję po ankstesnės mankštos, lėkti tekinom į sporto salę nepatartina.

Kaip atgauti jėgas?

Gydytojas pasakoja, kad sveikatos ir ilgaamžiškumo prasme labai svarbios aerobinės treniruotės, kai treniruojama širdis ir kraujagyslės.

Žinoma, kai siekiama kūno apimčių, išvaizdos pokyčių, vargiai pavyks išsiversti be jėgos pratimų, kurie pagerina raumenų tonusą. Tačiau nepaleisti iš rankų svarmenų būtų klaida.

Plastiškumo suteikti ir traumų išvengti padėti turėtų tempimo, sąnarių paslangumo, balanso pratimai. Gydytojas siūlo rinktis įvairesnę fizinę veiklą tam, kad ir dienomis, kai raumenys ilsisi, išliktumėte aktyvūs.

„Pradedančiajam auginti raumenis rekomenduojama 2-3 kartus per savaitę. Kitomis dienomis galima lengvai prasibėgti. Tai nebūtų vertinama kaip fizinis krūvis. Atstatomasis bėgimas netgi galėtų pagerinti atsigavimą.

Jeigu jis nėra intensyvus, tuomet sušilsime šiek tiek, gausime daugiau deguonies ir pagerinsime kraujotaką“, – paaiškina G.Tankevičius.

Jėgoms atgauti tarp treniruočių sporto medikas taip pat siūlo rinktis plaukimą baseine. Lengva fizinė veikla vandenyje padeda atsipalaiduoti raumenims.

Gydytojas įspėja, kad prie fizinės veiklos grįštant po ilgesnės pertraukos, mėnesio ar kelių, išauga traumų riziką. Taip nutinka dėl prarastų įgūdžių, pakitusios fizinės kondicijos.

„Jeigu žmogus prarado formą ir grįžta su draugais pažaisti krepšinį ar futbolą, didesnė tikimybė, kad neapskaičiavęs jėgų, ar dėl primirštų įgūdžių jis susižeis, gaus traumą“, – perspėja G.Tankevičius.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.