Deja, dažnas mūsų tik atlieka tą pareigą – nusiperka kremo nuo saulės, bet jo nenaudoja arba naudoja netinkamai, o tai jau pranašauja galimus nemalonumus.
Tyrimais įrodyta, kad vaikystėje patiriami dažni saulės nudegimai ateityje didina riziką susirgti odos vėžiu, dažnos saulės vonios net ir nenudegant taip pat gali padidinti šią tikimybę, o ultravioletiniai spinduliai skatina odos senėjimą, raukšlių formavimąsi, plečia ir silpnina veido kapiliarus.
Taip pat įrodyta, kad kremai su saulės apsaugos faktoriumi pilnai apsaugo nuo skausmingo nudegimo, jei naudojamas pakankamo stiprumo faktorius. Vis dėl rekomenduojamas ne mažesnis nei 30+ SPF, ir kremu teptis reikėtų ne rečiau, nei kas 6 valandas.
„Visi vaikystėje bent keletą kartų nudegę žmonės iš karto patenka į padidintos rizikos susirgti ikivėžinėmis odos būklėmis ar odos vėžiu grupę. Visgi didžiausias pavojus kyla šviesiaodžiams, degantiems raudonai, raudonplaukiams bei šviesiaplaukiams ir visiems, ant kūno odos turintiems daugiau nei 50 apgamų, ypač, jei dar mėgsta kaitintis saulėje.
Tokius žmones artimieji pas gydytoją turi atvesti, jei jie patys neateina, kad nereiktų po to graužtis, jog nežinojom, atidėliojom, neradom patogaus laiko ar panašiai. Apžiūrėti odos darinių atvykite bent kartą per pora metų. Kaip akių, dantų būklę, taip ir odos darinius pasitikrinti paprasta ir būtina, – pabrėžia „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Indrė Šaferienė.
– O patikros metu neužtenka atidengti kelis apgamus. Odos darinius gydytojas dermatologas/dermatovenerologas ar onkodermatologas tiria ir vertina atlikdamas dermatoskopinį tyrimą, tai yra, apžiūri ir pėdas, ir tarpupirščius, ir nagų plokšteles, ir net akių vokų odą. Galvos ir veido odoje dažni nemelanocitiniai-nepigmentiniai, nerudi odos ikivėžiniai pakitimai ar odos vėžys.
Preonkologiniai pokyčiai gali pažeisti net akių vokus, todėl labai svarbu tinkamai juos apsaugoti. Beje, čia pravers ne tik kremai, bet ir ultravioletinius spindulius blokuojantys akiniai, galvos odą ir plaukus (ir plaukai, ir galvos oda taip pat nudega, kartais net iki skausmo) saugančios kepurės bei skrybėlės nuo saulės.“ Pastarųjų veiksmingumą nurodo UPF – ultravioletinių spindulių apsaugos rodiklis, įprastai randamas ant etiketės. Patariama juo pasidomėti, jei jums tikrai svarbu tinkamai apsisaugoti nuo saulės.
Medikė pabrėžia, kad labai svarbu kremo tepti ir ant ausų, sprando, pridengiant kepure saugoti nuo saulės plaukus ir galvos odą. „Plaukų slinkimą mes dažnai gydome injekcinėmis procedūromis, ir taip apmaudu, kai žmogus ateina po vasaros nudegęs ataugančius silpnus plaukučius.
Galvoji, na va, visas darbas veltui“, – šypsosi medikė ir ragina pačiu stipriausiu saulės veikimo laiku (tarp 12 ir 16 valandos) stengtis būti pavėsyje, gerti daug vandens bei dengti kūno odą drabužiais,o galvą – kepuraite.
Lėtinių ligų pažeistą odą saugoti privaloma
Žmogaus kūno oda pagal pigmentaciją skirstoma į šešis tipus. Lietuvoje daugiausiai žmonių paprastai turi pirmo-antro, kai kurie – trečio tipo odą. Pirmo tipo oda yra labai šviesi, dažnai strazdanota, patys žmonės – šviesūs, šviesiaplaukiai, mėlynakiai, ir visada dega raudonai. Antro tipo odos savininkai taip pat dega raudonai, bet paskui paruduoja, trečio tipo oda yra rusvesnė ir nudega retai.
„Tad, priklausomai nuo odos tipo, saulės apsauginį faktorių taip pat reikėtų rinktis atitinkamą. Kuo šviesesnė ir jautresnė raudoniau deganti oda, tuo saulės apsauginis faktorius turėtų būti didesnis, ir mes, dermatologai, rekomenduojame rinktis tokį, kuris turi 50+ SPF.
Jeigu esate trečio odos tipo, galite rinktis ir silpnesnį. Kai žmogus serga lėtinėmis odos ligomis (rožine, veido raudoniu, yra paryškėjusių kapiliarų, padidėjusia melanininė pigmentacija/melazma ar kitomis), reikėtų ypatingai saugoti saulės ir 50 SPF apsauginį kremą tepti kas dvi-keturias valandas“, – pabrėžia gydytoja I. Šaferienė ir priduria, kad apsauginį kremą būtina ant odos tepti dviem sluoksniais, panašiai kaip dažant sieną – užtepus pirmąjį sluoksnį iškart tepti ir antrąjį.
„Jeigu įsivaizduotume, kad apsauginis kremas yra dantų pasta tūbelėje, tai kiekis, kurio mums reikia ištepti abu delnus, yra išspaustas maždaug vienas centimetras kremo“, – pataria I. Šaferienė.
Saulė gydo?
Ultravioletinė spinduliuotė yra nematoma žmogaus akiai, nors patekusi ant tam tikrų paviršių gali skleisti elektromagnetinę nedidelės energijos spinduliuotę, pavyzdžiui, regimosios šviesos. Skirtingai nei žmonės, didelė dalis vabzdžių ultravioletinius spindulius gali matyti, o mūsų akiai nematomieji spinduliai skverbiasi visai negiliai, todėl jų poveikis žmogaus organizmui apsiriboja oda ir kai kuriais atvejais yra naudojami medicinoje.
„Ultravioletiniai spinduliai taikomi gydant kai kurias lėtines odos ligas, pavyzdžiui, žvynelinę, atopinį dermatitą ar kitas. Todėl kartais po saulės vonių sergančios odos būklė gali pagerėti.
Tačiau bėda, kad, skirtingai nuo medicininės fototerapijos, pasižyminčios labai specializuotu UV spektru ir tikslia dozuote, saulės spindulių spektras yra gerokai platesnis ir gali skatinti ikivėžinių odos būklių atsiradimą, sendinti, sausinti odą, skatinti veido raudonio ar bėrimų atsiradimą“, – sako gydytoja dermatovenerologė I.Šaferienė.
