Lietuva pateko į penketuką šalių, per penkerius metus labiausiai sumažinusių alkoholio vartojimą

Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą, rodo naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.

Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Renaldas Čiužas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Renaldas Čiužas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 23, 2021, 11:35 AM, atnaujinta Sep 23, 2021, 1:30 PM

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovo Renaldo Čiužo, Lietuva nuo 2015 iki 2019 metų alkoholio vartojimą sumažino 17 proc., arba beveik trimis litrais žmogui.

„Duomenys kuriuos turime, sako, kad pokytis yra teigiamas, ir tas pokytis verčia pamąstyti, kad einame gerąja linkme. (...) Bet Lietuva dar turi kur tobulėti, nes mes vis dar dviem litrais virš Europos Sąjungos vidurkio“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Renaldas Čiužas.

Vienas Lietuvos gyventojas 2015 metais suvartojo vidutiniškai apie 15,4 litro, o 2019 metais – 12,8 litro gryno alkoholio – 35 proc. daugiau nei vidutiniškai ES.

„Mažėjantis alkoholio vartojimas Lietuvoje reiškia mažėjančią naštą mokesčių mokėtojams, apkrova ligoninėms ir gydymo įstaigoms, nes matome daug statistinių duomenų, kad, pavyzdžiui, psichozių sumažėjo apie 30 proc., apsinuodijimo alkoholiu – apie 27 procentais, priklausomybės, toksikologų, psichiatrų pateiktais duomenimis, apie 9 proc. mažėja“, – sakė R. Čiužas.

Kodėl vartojame mažiau alkoholio?

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė sako, kad Lietuvos pasiekimai mažinant alkoholio suvartojimą bei neigiamas alkoholio pasekmes sveikatai, yra pasekmė sėkmingo visapusiškų alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimo, t.y. apmokestinimo, prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, galimybės įsigyti alkoholį amžiaus mažinimo ir kitų, kurios yra pasiteisinusios kaip efektyviausios.

Manytina, kad alkoholio vartojimo sumažėjimą lėmė nuosekli ir subalansuota politika šioje srityje, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla. Siekiant mažinti alkoholio prieinamumą ir suvartojimą, valstybės mąstu aktyvi alkoholio kontrolės politika Lietuvoje vykdoma nuo 2012 m., o dauguma dabar veikiančių apribojimų įsigaliojo tik nuo 2018 metų.

Remiantis PSO duomenimis, europiečiai dažniausiai ir daugiausiai vartojo alkoholio palyginus su kitais žemynais, tačiau pastarąjį dešimtmetį vartojimas sumažėjo. 2019 m. Europos regione vidutiniškai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 9,5 litrai absoliutaus alkoholio, kas prilygsta 190 litrų alaus arba 80 litrų vyno.

PSO ekspertai teigia, kad alkoholio vartojimo mažėjimą lemia tokios priemonės kaip alkoholio kontrolės politika ir priklausomybių gydymo prieinamumo didinimas Valstybėse narėse, daugiausia Rytų Europos regiono dalyje.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.