„Liūdna tame, kad tarp visų vartojamų tabakų, dažniausiai rūkomos yra klasikinės cigaretės“, – sakė gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis, LPLI asocijuotas ekspertas.
Tiesa, daugiau kaip penktadalis renkasi naujoviškus gaminius, antai el. cigaretes bent kartą per mėnesį vartojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 procento.
Komentuodamas apklausos duomenis, jis pastebėjo, kad nors lietuviai tikina, jog tradicinių tabako gaminių atsisakytų dėl sveikatos problemų, tačiau elektronines cigaretes arba kaitinamąjį tabaką tautiečiai išbando dėl kitų priežasčių.
„Duomenys rodo prieštaringą tabako vartotojų požiūrį. Žmonės nurodo, kad cigarečių atsisakymą svarstytų dėl sveikatos, tačiau realiai perėję prie tabako alternatyvų sako, kad pasirinkti jas dažniau paskatino kitos priežastys – kvapas, draugai, naujovių patrauklumas, ir tik po to sveikata. Tai rodo, kad informacijos žmonėms ir nuoseklaus supratimo apie tabako alternatyvas dar trūksta, kaip ir prieinamų tyrimų apie tradicinių ir naujų gaminių žalos lygius“, – sakė J. Urbutis.
Tyrimas parodė, kad tradiciniai tabako gaminiai vis dar populiaresni, nei jų alternatyvos. Tik 36,2 proc. vartojančių tabako ar kitus naujoviškus gaminius atsakė norintys atsisakyti tokio įpročio.
„Kas lūdniausia, tai daugiau nei pusė (51,4 proc. – red.) atsakė, kad ne, greičiau jie nenorėtų atsisakyti rūkymo“, – apgailestavo J.Urbutis.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų teigė per paskutinius 12 mėnesių bandę mesti rūkyti.
Kaip rimčiausią stimulą atsisakyti tabako gaminių didžioji (42,4 proc.) paminėjo jų sukeltas sveikatos problemas. Panaši dalis (41,5 proc.) rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius nurodė, kad norint mesti rūkyti niekas iš šalies nepadės – reikalingas noras ir valia.
Taigi, į specialistus kreiptis dėl pagalbos metant rūkyti lietuviai linkę nėra.
„Aš manau, kad valios reikia ateiti kreiptis pagalbos (…) Vienos valios neužtenka. Reikia įdėti pastangų. Ir ne tik į metimą, vartojimo nutraukimą. Bet nutraukus vartojimą, kai žmogus nebejaučia tos traukos, natūralu, kad keičiasi žmogaus gyvenimas.
Nes rūkymas kaip procesas sukelia ne tik fizinę, bet ir psichoemocinę, elgsenos priklausomybę. Keičiasi dalis potyrių. Žmogus turi įdėti eilę pastangų tam nerūkymui palaikyti, kad nesugrįžtų į vartojimą“, – aiškino J.Urbutis.
Paklausti, kodėl rūko būtent tradicinius tabako gaminius, dažniausiai lietuviai nurodo, kad tai įprotis (63,3 proc.), nemažai pripažįsta turį priklausomybę (44,8 proc.), dažnas sako, kad tabako ar nikotino turinčių gaminių vartojimas padeda mažinti stresą, atpalaiduoja (41,6 proc.).
J.Urbutis pastebėjo, kad lietuviai menkai supranta, kas yra tabako žalos mažinimas. 18,3 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad užtektų rūkyti mažiau arba nerūkyti visai. „Jeigu žmogus nesugeba nutraukti klasikinių cigarečių rūkymo, tuomet, taip, kiekio sumažinimas yra santykinis žalos mažinimas. Bet nevisapusis“, – sakė gydytojas.
Gana dažnas atsakymas buvo, kad rūkymo žalą sumažinti padėtų cigarečių su mažiau nikotino vartojimas (8,4 proc.). „Žalą didžiausią sudaro ne nikotinas cigaretėse, bet žmonės galvoja, kad mažiau nikotino – mažiau žalos“, – aiškino J.Urbutis.
Sociologinė apklausa atskleidė:
– 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų Lietuvoje nurodo nenorintys jų atsisakyti.
– 20,4 proc. vartojančių tradicinius ar naujus tabako gaminius atrodo nepakankama pagalbos metant rūkyti. Tarp norinčių mesti rūkyti taip manančių yra 28,5 procento.
– Didžioji dalis – net 41,5 proc. – rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius nurodė, kad norint mesti rūkyti niekas iš šalies nepadės, reikalingas noras ir valia. Kiti nurodė naujoviškus gaminius kaip tinkamas alternatyvas metant rūkyti cigaretes: elektroninės cigaretės – 11,2 proc., nikotino pleistrai – 10,3 proc., benikotininiai gaminiai – 8,9 proc., nikotino kramtomoji guma ir panašūs gaminiai – 8,5 proc., kaitinamasis tabakas – 4,8 procento. Dar keli procentai nurodė Lietuvoje mažiau paplitusias tabako alternatyvas – kramtomąjį ar uostomąjį tabaką, nikotino maišelius.
– Tarp visų tabako vartotojų dažniausiai yra rūkomos cigaretes – 80,2 proc. jų rūkė bent kartą per mėnesį. Elektronines cigaretes per tą patį laiką bent kartą vartojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 proc. tabako vartotojų.
– Vartojantys elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką nurodė, kad lyginant su tradiciniais tabako gaminiais, naujosios priemonės nepalieka nemalonaus kvapo. 32,3 proc. tai buvo pagrindinis argumentas. Be to, buvo nurodoma, kad tiesiog norėjo išbandyti kažką naujo – 26,8 proc., pasiūlė draugai – 26,8 proc., mažiau kenkia sveikatai – 22,8 proc., galima naudoti ir patalpose – 22,8 proc., norėjo atsisakyti įprastų cigarečių – 20,5 proc., dėl mažesnės žalos aplinkiniams – 19,7 procento.
– Rūkantys tradicinius tabako gaminius nurodo keturis daugmaž lygiaverčius galimus argumentus, kodėl cigaretes keistų tabako alternatyvomis: sveikatos specialistų nuomonė – 26 proc., mažesnė kaina – 24,1 proc., daugiau informacijos apie alternatyvas – 24,1 proc., jei žinotų, kad jie mažiau kenksmingi – 22 procentai.
– Daugiau nei pusė respondentų (55,1 proc.) teigia, kad tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai neturi įtakos rūkymo mažinimui.
– Teigiantys, kad tabako kontrolės politika yra efektyvi, nurodo, kad labiausiai rūkymą mažina didesnė kaina – 69,6 proc, ir amžiaus ribojimas pardavimui – 62 proc. Taip pat dažnai buvo minimas rūkymo vietų ribojimas – 42,9 proc., reklamos draudimas – 41,3 proc., prekybos vietų ribojimas – 41,1 procento.
– Apie tabako žalos mažinimą nurodė žinantys 43,8 apklaustųjų. Ši dalis aukštesnė ir sudaro daugiau kaip pusę tarp turinčių aukštąjį išsimokslinimą, gaunančių aukštesnes pajamas ir Vilniuje gyvenančių respondentų. 38,7 proc. apklaustųjų teigia, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio tabako žalos mažinimui.
Tabako žalos mažinimo sąvokai žmonės suteikia skirtingą prasmę: vieni sieja su rūkymo mažinimu arba metimu – 18,3 procento apklaustųjų, rečiau buvo minimas rūkymo vietų ribojimas – 9,6 proc., cigaretės su mažiau nikotino – 8,4 proc., alternatyvūs gaminiai, kaip el. cigaretės ar kaitinamasis tabakas – 8,4 proc., cigaretės be priemaišų (mentolio ir pan.) – 7,5 procento.
– Dauguma – 55,5 proc. – apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, kad rūkantys galėtų vartoti produktus, kurie buvo moksliškai pagrįsti kaip mažiau žalingi.Daugiau tokių tarp jaunimo – 65,9 proc., vilniečių – 65,6 procento.
– Dauguma – 55,2 proc. – apklaustųjų pritaria teiginiui, kad mažiau kenksmingi tabako gaminiai turėtų būti apmokestinami mažiau.
„Vilmorus“ apklausa vykdyta 2021 m. rugsėjo 9-16 dienomis. Telefonu apklausti 1003 18 ir vyresni Lietuvos gyventojai.
Lietuvos priklausomybės ligų institutas yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija. Institutas šviečia visuomenę visais klausimais, susijusiais su priklausomybės ligomis; tiria veiksnius, susijusius su priklausomybės ligų epidemiologija, prevencija, pasekmėmis; dalyvauja formuojant Lietuvos priklausomybių medicinos politiką valstybės ir savivaldybių lygmenyse.
