NTAKD naujausias leidinys: pandemija pakeitė lietuvių įpročius, pastebėtos naujovės

Pandemijos persmelkti metai pakeitė ir žmonių įpročius, kurie atsispindi tyrimuose bei statistikoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pristatė leidinį „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2021 m.“ Kaip ir kasmet, departamentas pateikia svarbiausias įžvalgas apie prevencijos ir kontrolės priemones bei pasiektus rezultatus Lietuvoje.

Lietuvos rodiklių apžvalgą pristatęs NTAKD: pandemija pakeitė lietuvių įpročius, pastebėtos naujovės.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuvos rodiklių apžvalgą pristatęs NTAKD: pandemija pakeitė lietuvių įpročius, pastebėtos naujovės.<br>Lrytas.lt koliažas
Renaldas Čiužas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Renaldas Čiužas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
1.1.21 pav. Tėvų tyrimo rezultatai (2020 m., n=18 234)<br>NTAKD metinis pranešimas.
1.1.21 pav. Tėvų tyrimo rezultatai (2020 m., n=18 234)<br>NTAKD metinis pranešimas.
3.1.4 lentelė. Neblaivūs asmenys, mirę dėl išorinių mirties priežasčių, 2020 m.<br>NTAKD metinis pranešimas.
3.1.4 lentelė. Neblaivūs asmenys, mirę dėl išorinių mirties priežasčių, 2020 m.<br>NTAKD metinis pranešimas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 25, 2021, 1:32 PM, atnaujinta Oct 25, 2021, 1:32 PM

Kaip šiemet keitėsi rodikliai ir į ką verta atkreipti dėmesį, naujienų portalui lrytas.lt papasakojo departamento direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas.

– Kokia situacija yra su alkoholio ir tabako vartojimo paplitimu Lietuvoje?

– Lietuvoje alkoholio kontrolės politika nuo 2012 m. nuosekliai vykdoma siekiant mažinti alkoholio prieinamumą ir suvartojimą, tačiau didžiausiu progresu galima įvardyti Seimo priimtas alkoholio kontrolės priemones: nuo 2018 m. uždrausta alkoholio reklama, sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, nuo 18 iki 20 m. padidintas amžius, nuo kurio leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui mažėja nuo 2012 m., tačiau 2020 m. vienas 15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 11,4 litro absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio (0,3 litro daugiau nei 2019 m.).

Tikėtina, kad toks pokytis įvyko dėl to, kad lietuviai karantino ir ekstremalios situacijos sąlygomis, negalėdami nusipirkti kaimyninėse valstybėse, daugiu gėrimų pirko savo parduotuvėse.

Rūkymas Lietuvoje plačiai paplitęs, tačiau ši tendencija per pastaruosius penkerius metus yra mažėjanti. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 128 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (1,5 proc. mažiau nei 2019 m.).

Tačiau tyrimai ir kitų institucijų duomenys, pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos, rodo, kad auga kaitinimo pagrindu veikiančių naujoviškų tabako produktų pardavimas. 2020 m. buvo deklaruota 190 892 kg kaitinamo tabako, tai yra 61 proc. daugiau nei 2019 m. (118 190 kg).

– Kokius pokyčius 2020 m. NTAKD pastebėjo vertinant narkotikų vartojimo padarinius?

– Keletą metų iš eilės stebimas padidėjęs nepilnamečių asmenų apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis skaičius, kuris sudaro trečdalį visų besikreipusiųjų skaičiaus. Higienos instituto duomenimis, 2020 m. užregistruota 61 mirtis, kurios pagrindinė priežastis yra narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas.

Nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirusių asmenų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 20 atvejų, o rodiklis 100 000 gyv. – 0,7. Tačiau į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis kreipėsi 26 asmenimis daugiau nei 2019 m. – 306. Dauguma besikreipusiųjų buvo gydyti ambulatoriškai, trečdaliui asmenų prireikė stacionarinės pagalbos.

2020 m. atlikus nuotekų tyrimą, pastebėtas amfetamino koncentracijos didėjimas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekose, kokaino kiekis nepakito nuo praeitų metų ir sumažėjo metamfetamino ir MDMA koncentracija. Tikėtina, kad metamfetaminą keičia amfetaminas, MDMA kiekio mažėjimui įtakos galėjo turėti karantinas. Tirtų narkotikų, išskyrus metamfetamino, koncentracija nuotekose gerokai padidėja savaitgaliais.

– Kokia stebima nusikalstamumo, susijusio su narkotikais, situacija Lietuvoje?

– Didelių pokyčių 2020 metais nebuvo. Ir toliau stebime, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotikais, kiekvienais metais sudaro vis didesnę registruoto nusikalstamumo dalį, nors pačių nusikalstamų veikų skaičius, stipriai išaugęs 2017–2018 m., toliau mažėja. Neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti (BK 259 str.) atvejų skaičiaus didėjimo tendencija rodo, kad didelė dalis užregistruotų nusikalstamų veikų yra susijusios su disponavimu narkotikais asmeniniam vartojimui.

Apskritai duomenys rodo, kad didžiąją dalį užregistruotų asmenų sudaro vyrai. Nusikalstamų veikų padarymo metu didelė dalis asmenų nedirbo ar nesimokė, turėjo vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.

Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaita, narkotikų rinka buvo itin atspari 2020 m. kilusios COVID-19 pandemijos sukeltiems trukdžiams: organizuotos nusikalstamos grupės greitai prisitaikė prie judėjimo apribojimų ir sienų uždarymo, keisdami gabenimo maršrutus ir platinimo būdus. Vis plačiau narkotikų rinkoje panaudojamos skaitmeninės technologijos, narkotikų gamyba ir toliau artėja prie vartotojų rinkų.

Lietuvoje neteisėtos narkotikų rinkos tendencijos išliko panašios kaip ankstesniais metais – kanapės išliko dažniausiai vartojamomis medžiagomis, tik sulaikyti jų kiekiai mažesni palyginus su ankstesniais metais; MDMA apyvarta šalyje išlieka nedidelė; heroiną keičia karfentanilis, o naujų psichoaktyviųjų medžiagų įvairovė nuolat auga. Išsiskiria sulaikyti metamfetamino ir amfetamino kiekiai, kurie yra didžiausi nuo 2013 m.

– Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Ar jos dar dominuoja bei ar yra populiarios rinkoje?

– Tenka pripažinti, kad NPS rinka ir toliau kasmet plečiasi. 2020 m. duomenimis, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras vykdė jau daugiau nei 830 tokių medžiagų stebėseną, iš kurių didžiąją dalį sudarė sintetiniai kanabinoidai bei katinonai, kurie imituoja tokių žinomų medžiagų, kaip kanapės, kokainas ar amfetaminas, poveikį.

Nors 2020 m. naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimo Europos rinkoje tendencijos išlieka panašios kaip ir ankstesniais metais – per savaitę atsiranda maždaug po vieną naują medžiagą rinkoje, tačiau stebint metines tendencijas, galima pasidžiaugti, kad bendras kasmet Europos rinkoje atsirandančių medžiagų skaičius stabilizavosi ir šiek tiek net mažėja.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sintetiniai kanabinoidai išlieka dažniausiai rinkoje aptinkamos naujos psichoaktyviosios medžiagos, kurios sudaro didžiausią šių medžiagų rinkos dalį. Sintetiniai kanabinoidai imituoja kanapių poveikį ir dažniausiai buvo randami augalinės kilmės mišiniuose, kurie buvo jais apdoroti (pvz., apipurkštas tabakas ar kitoks augalinės kilmės mišinys), taip pat miltelių pavidalu.

– Kaip Lietuva įgyvendina naujų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ribojimą?

– Departamentas įgyvendina įvairias priemones, kurios daro įtaką narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, platinimo tendencijoms. Viena iš priemonių yra tokių naujų medžiagų, kasmet vis atsirandančių rinkoje, stebėsena ir rizikos vertinimas. 2010 m. pasikeitus narkotinių ir psichotropinių medžiagų reglamentavimo principui Lietuvoje, naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinkos ribojimo priemonių pritaikymas tapo greitesnis ir patogesnis, t.y. apie 50 proc. naujų medžiagų, pasirodančių rinkoje automatiškai tampa kontroliuojamomis dėl galiojančių teisės aktų.

Todėl 2020 m. dėl šio Lietuvoje galiojančio narkotinių ir psichotropinių medžiagų teisinio reglamentavimo net 47 proc. naujų medžiagų, apie kurias buvo pranešta per ankstyvojo perspėjimo sistemą (21 iš 45) jau buvo taikomos kontrolės priemonės Lietuvoje. Tai rodo, kad Lietuvoje galiojanti kontrolės sistema, siekiant sumažinti jų patekimą į rinką, yra efektyvi ir pasiteisinusi.

– Kokios yra prekursorių panaudojimo nelegalioje apyvartoje vyraujančios tendencijos?

– Per pastaruosius metus pasikeitė narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtos gamybos tendencijos, o tai lėmė ir naujų kontrolės priemonių numatymą. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimui vis dažniau naudojama nauja kategorija cheminių medžiagų – „designer“ prekursoriai, kurie paprastai neturi teisėto panaudojimo pramonėje, jie yra nekontroliuojami, nes yra nauji, ir yra sukurti specialiai tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimui.

Todėl nusikalstamas veikas vykdantys asmenys dažnai renkasi nekontroliuojamas medžiagas, siekdami užtikrinti nelegaliai narkotinių ir psichotropinių medžiagų rinkai būtinų cheminių medžiagų tiekimą, bet tuo pačiu išvengti atsakomybės už tokių medžiagų gabenimą, saugojimą ar naudojimą. Tačiau kasmet prekursorių reguliavimas griežtėja ir vis daugiau cheminių medžiagų yra įtraukiama į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių sąrašą.

– Ar galite išvardyti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama prekursorių kontrolės srityje, pasaulyje ir Europos Sąjungoje?

Trumpai tariant – cheminių medžiagų internetinė prekyba. Per pastaruosius keletą metų internetinė prekyba ir internetinės prekybos platformos, kurios savo klientams siūlo plačius įvairiausių cheminių medžiagų katalogus, ir cheminių medžiagų gamintojų duomenų bazes iš viso pasaulio, tapo svarbia priemone pirkėjams. Internetinės prekybos įmonės yra naudojamos nusikalstamų organizacijų ir prekiautojų, norinčių pirkti arba parduoti kontroliuojamus prekursorius ir įrangą, reikalingą neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai.

– Grįžkim prie pandemijos metu pastebėtų tendencijų. Kaip keitėsi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija karantino metu, ar teko imtis naujų, netradicinių darbo metodų, ar šie pasiteisino?

– Nors karantinas turėjo didelį poveikį mokinių psichologinei ir socialinei gerovei, nutrūko tradicinės mokymosi formos, bet švietimo bendruomenė stengėsi padaryti viską, kad būtų išlaikytas mokymosi tęstinumas, teikta pagalba mokiniams, šeimoms ir specialistams. 2020 m. Lietuvoje mokyklos toliau įgyvendino socialinio emocinio ugdymo programas, rečiau – į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją nukreiptas programas.

Pastebima tendencija, kad 2020 m. keitėsi mokyklose vykdomų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programų populiarumas, vienų programų įgyvendinimo aprėptys sumažėjo, o kitų, nepaisant karantino, padidėjo. 2020 m. nuotoliniu būdu vykdyta 62 proc. iki karantino vykdytų neformaliojo vaikų švietimo programų.

Pandemijos akivaizdoje pačios įvairiausios veiklos persikėlė į internetinę erdvę, vyko nuotoliniu būdu. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje ir sveikatos stiprinime taip pat siekta kuo labiau išnaudoti didžiausius interneto ir socialinių tinklų teikiamus privalumus. Interneto teikiama galimybė užtikrinti anonimiškumą kuria pasitikėjimą ir padeda tikslinėms grupėms kreiptis pagalbos, įsitraukti ir dalyvauti prevencinėse veiklose.

Departamentas atsižvelgia į šias naujųjų technologijų teikiamas galimybes, diegia inovatyvias ir patrauklias informacines priemones ir rūpinasi 3 interneto svetainių, skirtų jaunimui (www.askritiskas.lt), metantiems rūkyti (www.nerukysiu.lt) ir tėvams (www.kaveikiavaikai.lt), turinio atnaujinimu, komunikacija socialiniuose tinkluose bei interneto svetainių lankytojų konsultavimu.

– 2020 m. vaikai ypač daug laiko praleido namuose, kartu su tėvais. Ar tėvai gali apsaugoti vaikus nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kokį vaidmenį jie vaidina psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje?

– Sveikai vaiko raidai, socializacijai, gerovei ir sveikatai labai svarbi jaučiama tėvų parama ir teigiamas pavyzdys. Tai mažina ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką. Departamento 2020 m. vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikus auginančių Lietuvos tėvų, duomenimis, 3 iš 4 tėvų mano, kad jų ryšys su vaikais yra stiprus ir artimas.

Bet tik kiek daugiau nei pusė tėvų kasdien bent 15 minučių skiria vaikams visą savo dėmesį. Taip pat tik kiek daugiau nei pusė tėvų mano, kad jų vaidmuo yra reikšmingas vaikų sprendimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Visgi pastebima teigiamų tendencijų. Per šešerius metus padaugėjo alkoholio nevartojančių tėvų ir nerūkančių tėvų. Be to, dvigubai sumažėjo dalis tėvų, kurie rūkydami niekuomet nesislepia nuo savo vaikų.

Pradėti kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus reikėtų nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės. Labai svarbu, kad apie narkotikų bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą daugiau informacijos vaikas gautų iš savo tėvų ar kitų jiems artimų suaugusiųjų, nes bendraamžiai ar internetas gali jiems suteikti klaidingų žinių.

Nepaisant įvestų karantino ribojimų, 2020 m. pastebėta teigiamų tendencijų teikiant pagalbą šeimoms. Nuo 2020 m. sausio 1 d. mobiliųjų komandų darbo terminas su šeima pratęstas iki 30 dienų, kreipimųsi sudaryti mobiliąsias komandas skaičius 2020 m. padidėjo 49 proc., o vidutinis mobiliųjų komandų susitikimų su šeima skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

2020 m. Lietuvoje veikė daugiau vaikų dienos centrų, kuriuose teikiamos dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugos, bei padidėjo vaikų dienos centrų projektuose dalyvavusių vaikų skaičius.

Taip pat 2020 m. buvo atrinkta finansuoti daugiau šeimos gerovės srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų veiklos projektų. Plėtojant nuotolinę psichologinę pagalbą ir skatinant gyventojus kreiptis emocinės paramos, 2020 m. buvo įsteigtas nacionalinis vieningas emocinės paramos linijas jungiantis telefono numeris 1809, o „Tėvų linija“ 2020 m. suteikė daugiau nemokamų konsultacijų pozityvios tėvystės klausimais.

– Kokios psichoaktyviosios medžiagos populiariausios tarp aukštųjų mokyklų studentų, ar reikėtų dėl kažkokių rodiklių sunerimti?

– Departamento 2020 m. atliktos 2,4 tūkst. studentų apklausos duomenimis, tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų vyrų populiariausia kasdien vartoti elektronines cigaretes su nikotino turinčiu skysčiu – jas kasdien vartoja 20,9 proc. vyrų, o tarp moterų – kaitinamuosius tabako gaminius, kuriuos kasdien vartoja 17,8 proc. moterų.

Įprastos tabako cigaretės pagal populiarumą buvo išstumtos į antrąją vietą. Nors didžioji dauguma studentų yra vartoję alkoholį, bet reguliariai alkoholį vartoja tik labai maža studentų dalis (2,6 proc.). Vis dėlto, didesnė dalis – 67,3 proc. studentų yra nesaikingai vartoję alkoholį. Šio tyrimo duomenimis, 43,2 proc. studentų yra bent kartą gyvenime vartoję kuriuos nors narkotikus. Tarp studentų populiariausias narkotikas – kanapės.

Šio tyrimo duomenimis, 12,4 proc. studentų yra vairavę būdami apsvaigę nuo alkoholio, o 5 proc. vairavo būdami apsvaigę nuo narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ar inhaliantų. Be to, rezultatai atskleidė, kad 11,1 proc. studentų yra dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo alkoholio, o 23,6 proc. yra praleidę paskaitas dėl alkoholio vartojimo ar jo sukeltų pagirių. 4,1 proc. studentų yra dalyvavę paskaitose apsvaigę nuo narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų arba inhaliantų.

– Kokios yra tendencijos, kalbant apie dažniausiai pasitaikančius Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) ir Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (TKĮ) pažeidimus?

– AKĮ pažeidimų analizė parodė, kad probleminės sritys taip pat kaip ir ankstesniais metais, ir toliau išlieka prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku bei su amžiumi susiję pažeidimai. Laiko apribojimų pažeidimai 2020 metais sudarė tarp visų pažeidimų 41 proc., tačiau, palyginus su ankstesniais metais, 7 proc. sumažėjo pažeidimų, susijusių su asmenų amžiumi. Nepaisant sumažėjimo, vis tik pažeidimų skaičius išlieka pakankamai aukštas (17 proc. tarp visų pažeidimų).

Be to, duomenys rodo kad 2018 m. išaugęs bendras AKĮ pažeidimų skaičius – iki 297, kuris sietinas su sugriežtintais nuo 2018 m. sausio 1 d. AKĮ reikalavimais, 2020 m. ir toliau kryptingai mažėjo iki 114. Šių pažeidimų mažėjimas sietinas su Departamento vykdoma plačia ir aktyvesne konsultavimo politika. Taip pat sumažėjusį pažeidimų skaičių neabejotinai lėmė karantino reikalavimai dėl COVID-19 pandemijos.

TKĮ pažeidimų analizė parodė, kad probleminės sritys, kaip ir ankstesniais metais, išlieka nustatyto pavyzdžio banderolėmis nepaženklintų tabako gaminių pardavimas, laikymas; tabako gaminių pardavimas, laikymas be licencijų ar neturint juridinę galią turinčių tabako gaminių įsigijimą, gabenimą patvirtinančių dokumentų; tabako gaminių, kurių ženklinimas neatitinka nustatytų ženklinimo reikalavimų, pardavimas, laikymas, taip pat draudžiama tabako gaminių reklama ir rėmimas.

Pastebima tendencija, kad Departamento nustatomų TKĮ pažeidimų skaičius nuosekliai mažėja nuo 2017 m. – nuo 45 iki 18. Tikėtina, kad 2020 m. mažėjantis pažeidimų skaičius sietinas su tuo, jog muitinės įstaigos sulaikė net 95,5 proc. daugiau kontrabandinių tabako gaminių, todėl jų mažiau pateko į mūsų šalies rinką.

Taip pat verta paminėti, kad per 2020 metus Departamentas nustatė pažeidimus, susijusius su elektroninių cigarečių ir jų pildyklių reklama, susijusius su šių produktų nuotoline prekyba bei susijusį su šių produktų pardavimu asmenims iki 18 metų.

Nors nustatytų TKĮ pažeidimų skaičius pastaruosius trejus metus iš eilės mažėja, tačiau pastebėtina, kad į Lietuvos rinką patenka naujoviški tabako gaminiai, tabako gaminių pakaitalai, kaitinamieji žoliniai gaminiai, o teisinė bazė prie jų prisitaikyti nespėja. Dėl tokio neapibrėžtumo, kyla teisminiai ginčiai, kurie tęsiasi ne vienerius metus, todėl būtina reaguoti į rinkos pokyčius ir tobulinti reglamentavimą.

– Į virtualią erdvę bei e.rinką keliasi ir dalis neteisėtos prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis – alkoholiniais gėrimais bei su tabako gaminiais susijusiais gaminiais (elektroninėmis cigaretėmis). Kaip su tuo yra kovojama?

– Praėjusiais metais Departamentas pirmą kartą pasinaudojo AKĮ suteikta teise blokuoti internetines svetaines, kuriose skleidžiama draudžiama alkoholio reklama. Tokiu būdu buvo reklamuojami alkoholinių gėrimų pasaugojimo/paskolinimo automatai, nors alkoholinių gėrimų prekybą iš prekybos automatų draudžia AKĮ, o licencijos turėtojas gali verstis licencijoje nurodyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus alkoholio produktus tik toje vietoje, kuri įrašyta į licenciją bei prekiauti tik leidžiamu laiku.

Atsižvelgiant į pažeidimų mastą bei į tai, kad neteisėta veikla buvo tęsiama toliau po Departamento įspėjimų, buvo įgyvendinta teisė blokuoti internetinę svetainę ir tokiu būdu operatyviai buvo užkirstas kelias draudžiamos informacijos skleidimui ir didesnės žalos visuomenėje atsiradimui.

Todėl naudodamasis suteikta teise, Departamentas pradėjo tyrimą dėl 18 internetinių svetainių, kuriose elektroniniais ryšiais buvo vykdoma vidaus ir tarpvalstybinė nuotolinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis, jų pildyklėmis, elektroniniais ryšiais skleidžiama elektroninių cigarečių, jų pildyklių reklama. Dėl dviejų ūkio subjektų, kurie po raginimų nepašalino draudžiamai skleidžiamos informacijos, buvo kreiptasi į teismą ir gavus jo leidimą, minėtos svetainės ir paskyros tapo neprieinamos.

– Metiniame pranešime akcentuojama, kad Lietuvoje pakaitinio gydymo aprėptis nepakankama. Ar planuojama spręsti šią problemą? Gal jau numatyti konkretūs veiksmai?

– Mažos pakaitinio gydymo aprėpties problema buvo identifikuota ir ekspertų rengiant Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų. Joje numatyta kryptis plėtoti veiksmingą priklausomybės ligų gydymo tinklą bei tobulinti gydymo paslaugų prieinamumą.

Darbotvarkei įgyvendinti bus rengiamas ir Vyriausybės tvirtinamas Darbotvarkės veiksmų planas. Darbotvarkė taip pat bus įgyvendinama per nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus, kuriuose ir bus numatomos konkrečios priemonės, reikalingos Darbotvarkės tikslams pasiekti.

Departamento leidinį „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2021“ galite rasti ČIA.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.