– Kokios bėdos pacientus atgena į gydytojų kardiologų kabinetus?
– Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl skausmo krūtinėje, dusulio, širdies ritmo sutrikimų, vadinamųjų permušimų. Sulaukiame ir pacientų, kurie profilaktiškai ateina pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemą, nes nori pradėti sportuoti, nori gyventi sveikesnį gyvenimą.
– Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Ką reikia keisti mūsų kasdienybėje, kad taip nebūtų?
– Širdies ir kraujagyslių ligos yra žudikas numeris vienas pasaulyje. Nuo šių ligų per metus miršta maždaug 17 milijonų asmenų visame pasaulyje. Lietuvoje situacija yra dar blogesnė. Vien praėjusiais metais širdies ir kraujagyslių ligos nusinešė per 20 tūkst. pacientų gyvybes ir tai sudarė daugiau nei 53 proc. visų mirčių.
Mes nelabai suprantame, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra tos ligos, kurios priklauso nuo mūsų pačių: nuo to, kaip gyvename, kokius rizikos veiksnius turime. Šias ligas provokuoja didieji rizikos veiksniai: dislipidemija, arterinė hipertenzija, nutukimas, fizinis pasyvumas, prasta mityba, rūkymas.
Šios ligos ne be reikalo vadinamos industrializacijos ligomis, tai reiškia, kad jomis daugiausiai serga greitai besivystančių šalių gyventojai. Tokioms šalims priskiriama ir Lietuva. Tokiose šalyse žmonės kur kas daugiau dirba, patiria daugiau streso, prastėja žmonių mityba, dažniau pasirenkami lengviau paruošiami, daugiau apdoroti maisto produktai. Taip pat žmonės mažiau juda. Dažnai sako, kad neturi tam laiko. Nors tai – ne visai tiesa. Mes sakome, kad tai labiau laikytina tinginyste.
Fizinis aktyvumas nėra vien vaikščiojimas į sporto salę. Fizinį aktyvumą galima didinti kasdien atliekant elementarius namų ruošos darbus, išėjus pasivaikščioti, pabėgioti. Galiausiai visuomet galime pasirinkti lipti laiptais, o ne kilti ar leistis liftu. Todėl mums tiesiog reikia keisti požiūrį į fizinį aktyvumą.
– Pandemija turėjo įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui?
– Žinoma, kad įtakos turėjo. Pacientams sunkiau patekti pas gydytojus specialistus, jie ilgiau kenčia, rečiau kreipiasi patys. Pandemijos metu padaugėjo ir nuotolinio, pasyvaus darbo. Daugiau sėdėdami namuose mažiau judama, dažniau užkandžiaujame.
– Kalbėjome apie žmones, kurie mažai juda. Dabar pakalbėkime apie kitą kraštutinumą. Pastaruoju laiku bėgti maratonus, dalyvauti mėgėjų triatlono varžybose, velomaratonuose yra tarsi mada. Ar tikrai visais atvejais sportas yra sveika mūsų širdžiai?
– Sportas ir fizinis aktyvumas yra sveika mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai tuo atveju, jei mes nepersistengiame. Kaip ir paminėjote, tikrai labai populiarūs velomaratonai, Vilniaus maratone šiemet dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. dalyvių. Ir daugelis tų žmonių ateina nepasiruošę. Mano: „Prabėgsiu tuos 10 kilometrų, aš tikrai galiu“. Tam būtina ruoštis, nes kitu atveju tuos žmones sutinkame priėmimo skyriuje su tam tikrais organizmo pokyčiais, kuriuos lemia per didelis fizinis krūvis. Tokiems maratonams reikia ruoštis kasdien. Sveikas fizinis krūvis pagal rekomendacijas yra pusvalandis lengvo fizinio aktyvumo kasdien. Vidutinio fizinio aktyvumo – 2,5 valandos per savaitę, o sunkaus – valanda ir penkiolika minčių per savaitę. Sveikiausias širdžiai – aerobinis fizinis aktyvumas, dinaminiai pratimai: spartus ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Daug kas sako, kad sportuoja, bėga, lekia, bet visiškai nekrenta svoris, sportas visiškai nepadeda. Tuomet mes visuomet sakome, kad greičiausiai žmogus per intensyviai sportuoja. Fizinis krūvis turi atitiktų pajėgumą, amžių, fizines galimybes. Fizinį aktyvumą reikia rinktis atsakingai. Speciali medicininė technika padeda parinkti individualų, sveikiausią jam fizinį krūvį.
– Kaip dažnai reikia lankytis gydytojo kardiologo kabinete ir kokius tyrimus rekomenduotumėte atlikti profilaktiškai?
– Daug kas priklauso nuo amžiaus, tam tikrų lėtinių ligų. Jaunuoliui iki 25 metų amžiaus, neturinčiam rizikos veiksnių, pakanka apsilankyti kartą per metus. Vyresniam jau reiktų daugiau dėmesio skirti rizikos faktorių nagrinėjimui. Atlikti reiktų lipidogramą cholesterolio kiekiui kraujyje nustatyti, kartais reikėtų pasimatuoti kraujospūdį, pasisvėrus reiktų pasiskaičiuoti kūno masės indeksą. Tuomet būtų aišku, ar pacientas turi kardiovaskulinių ligų riziką. Vyresniems nei 35 metų amžiaus pacientams prieš pradedant intensyviau sportuoti taip pat rekomenduotina apsilankyti gydytojo kardiologo kabinete.
– O kokius širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos metodus taikome Lietuvoje?
– Visi žino tradicinę elektrokardiogramą, iš kurios mes tikrai daug galime pasakyti apie širdies bei kraujagyslių būklę. Širdies ultragarsinis tyrimas leidžia pamatyti širdies funkcinę būklę, struktūra, kaip vyksta širdies vožtuvų darbas. Dalis tyrimų gali būti atliekama krūvio metu. Prie sudėtingesnių priskiriamas širdies magnetinis rezonansas, vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija. Taigi, tyrimų spektras yra labai platus. Vienas populiariausių tyrimų, kai netiesiogiai ieškome širdies kraujagyslių vainikinių kraujagyslių susiaurėjimų – veloergometrija. Tai yra krūvio testas, kai pacientas mina dviratį arba bėga bėgtakiu. Dar reikėtų paminėti ir kardiopulmoninį testą arba vadinamąjį VO2max.
– Kuo ypatingas pastarasis tyrimas?
– Šis tyrimas dažniausiai atliekamas minant dviratį. Įprastai tyrimas taikomas kardiologijoje, pulmonologijoje ir sporto medicinoje, tačiau užsienyje labai populiaru jį taikyti ir dietologijoje, mat tyrimo metu pagal tam tikras kreives galime pasakyti, kuriose pulso zonose geriausiai deginami riebalai. Kardiologijoje toks tyrimas taikomas dusulio diferencinėje diagnostikoje, siekiant išsiaiškinti žmogaus dusulio priežastis. Darbo medicinoje toks tyrimas atliekamas gaisrininkams, narams, pilotams.
Kaip atliekamas toks tyrimas ir kaip jam pasiruošti kviečiame žiūrėti vaizdo reportaže.
Registruokitės konsultacijai https://bak.lt/gydytojai/
